Guzel Yakhina (totor. Гүзәл Яхина; g. 977 m.
birželio 1 d., Kazanė, Rusija) – rusų rašytoja,
scenaristė.
Gydytojos ir inžinieriaus šeima, kurioje
gimė Guzel Yakhina, priklauso Kazanės totorių tautinei mažumai, tad kol
ėmė lankyti darželį, mergaitė nemokėjo rusų kalbos –
šeima namie kalbėdavo totoriškai. Būsimoji
rašytoja studijavo Kazanės universiteto Užsienio kalbų fakultete,
vėliau persikėlė gyventi į Maskvą. Čia 2015 m. baigė Maskvos
Kino mokyklą ir įgijo scenaristės išsilavinimą.
Ilgą laiką Guzel Yakhina dirbo viešųjų ryšių ir
reklamos srityje. Rašytojos karjerą pradėjo skelbdama tekstus
„Neva“ ir „Oktiabr“ žurnaluose, o jos debiutinio
romano pradžia buvo išspausdinta žurnale „Sibirskije
ogni“. Romane pasakojama apie ketvirtajame XX a.
dešimtmetyje sovietų vykdytą relokacijos programą, kurios metu
totorių tautinės mažumos atstovai buvo perkeliami iš europinės
Rusijos dalies į Sibirą. Šis likimas ištiko ir Guzel
Yakhina senelę – jos istorija ir įkvėpė romane pasakojamą
istoriją. Šiuo metu romanas išverstas į 20 kalbų.
Rašytoja pasakoja, kad ją ypatingu būdu žavi trečiasis
ir ketvirtasis XX a. dešimtmečiai Sovietų Sąjungoje. Anot
jos, čia susiduria žmonių idealizmas ir skaudi gyvenimo tikrovė.
Viena vertus, tikima ateitimi, tebėra gyvas revoliucinis idealizmas.
Kita vertus, netrūksta teroro, tragedijų, net genocido. Guzel Yakhina
aiškina, kad daugelis šiuolaikinių rusų rašytojų
pasirenka sovietmetį dėl to, kad daugelis to laikotarpio paliktų traumų
ir randų iki šiol nebuvo iki galo įvertinti ir
išanalizuoti. Ji įsitikinusi, kad rašymas ir kūryba
veikia kaip psichoterapija.
Šiuo metu rašytoja su
šeima gyvena niekuo neišsiskiriančiame daugiabutyje Maskvos
priemiestyje. Jos darbo vieta - rašomasis stalas ir lenta, kur ji
dėlioja naujų kūrinių siužetus. Rašytoja išsaugojo
totorišką tapatybę ir didžiuojasi vadinama rašytoja
iš Kazanės, o ne iš Maskvos.
Guzel Yakhina
išgarsinęs romanas „Zuleika atmerkia akis“ buvo
parašytas kaip filmo scenarijus – tai buvo diplominis Guzel
Yakhina darbas Maskvos Kino mokykloje. Paradoksalu, tačiau pavertusi jį
romanu, moteris nebenorėjo grįžti atgal ir adaptuoti kūrinio
televizijai ar kinui. Nors romano pagrindu kuriamas televizijos serialas,
ji prie šio projekto neprisideda – šiandien ji
rašo naują romaną apie ankstyvąjį sovietmetį.
Paklausta, ar norėtų rašyti apie šiandienę Rusija,
autorė teigia, kad auditorija ir kūrėjai tam dar turi subręsti:
„Galbūt kol kas dar per anksti, mums dar stinga brandos kalbėti
apie šiuos laikus“, – svarsto ji.