Gi de Mopasanas (Guy de Maupassant)

liepos 6 d.) – įžymus prancūzų XIX a. rašytojas.

Gi de Mopasanas gimė Miromesnil pilyje nusigyvenusių dvarininkų šeimoje. Rašytojo tėvas buvo biržos makleris, o motina lavinosi savo tėvų - Rueno inteligentų - aplinkoje. Čia lankydavosi žymus romanistas Giustavas Floberas, turėjęs lemtingos įtakos Mopasano kūrybai.

Kai Mopasanui buvo 6 metai tėvai išsiskyrė, ir jis su broliu ir motina apsigyveno Étretat mieste Normandijoje. Mokėsi Iveto dvasinėje seminarijoje, iš kurios buvo pašalintas. Vėliau Rueno licėjuje, kurį baigė 1869 m. ir įgijo bakalauro laipsnį. 1870 m. įstojo į Kanų universiteto teisės fakultetą, tačiau, prasidėjus Prancūzijos-Prūsijos karui, buvo pašauktas į armiją. Po karo dėl lėšų trūkumo nebegalėjo tęsti mokslų. Kad uždirbtų pragyvenimui, tarnavo Jūrų ir Švietimo ministerijose (1872–1880).

Padedant Gustavu Floberui parašė savo pirmuosius kūrinius. Pirmosios jo kūrinių publikacijos nebuvo sėkmingos, rašytojas net buvo apkaltintas dėl pornografijos jo kūriniuose. Išgarsėjo Gi de Mopasanas novele „Pampuška“, kuri jam pelnė visuotinį pripažinimą, atskleidė pasakotojo talentą.

G. Flobero namuose jis susipažino su to meto garsenybėmis – literatūros istoriku ir kritiku Ipolitu Tenu, rašytojais Alfonsu Dodė, Edmonu Gonkūru ir natūralizmo mokyklos pradininku Emiliu Zolia, rusų rašytoju Ivanu Turgenevu.

Anot Mopasano visuomenei priklauso tik rašytojo kūriniai, todėl jis slėpė savo asmeninį gyvenimą, jį piktino spaudoje pasirodančios paskalos apie jį. Mopasanas uždraudė publikuoti savo laiškus ir net portretus. Būtent dėl šios priežasties jo biografijoje vis dar yra „baltų dėmių“.

Mopasano darbštumas stebina: per 10 metų jis parašė 29 knygas (tarp jų 6 romanus). Biografai apskaičiavo, kad vien per 1885-uosius metus Gi de Mopasanas paršė 1500 spausdintų puslapių. Tai nepavyko nei O. de Balzakui, nei Č. Dikensui, nei A. Diuma.

Įspūdingą rašytojo karjerą nutraukė paūmėjusi liga. Nuo dažno protinio ir fizinio pervargimo Mopasanas ėmė jausti nuolatinį nerimą, mirties artumą, jį persekiojo keisti reginiai; 1891 m. jis susirgo sunkia nervų liga ir po dvejų metų mirė slaugos namuose.