Gustave Le Bon

Mokėsi licėjuje, vėliau University of Paris studijavo mediciną.  1860-1880 metais keliavo po Europą, Šiaurės Afriką, Aziją.


1860  metus jis paskelbė straipsnį apie pelkėtose vietovėse gyvenančių žmonių lėtines ligas. Šiek tiek vėliau straipsnį apie kūno karščiavimą apsinuodijimo metu.

Be medicinos domėjosi archeologija, antropologija ir sociologija.

Parašė keletą darbų apie žmogaus mirties sąvoką ir reiškinį, taip pat apie žmogaus ir įvairių gyvūnų rūšių dauginimąsi.


1870-1771 m. Gustave Le Bon  savanoriu išvyko į frontą, kur dirbo karo gydytoju. Šią patirtį veliau panaudojo analizuodamas žmogaus elgesį ekstremaliomis sąlygomis.

1870 -ais metais Gustave Le Bon ypač susidomėjo psichologija ir būtent jis pirmasis suformulavo teoriją, kad "psichologjija - tai mokslas, kuris būtinas studijuojant sociologiją ir norint suprasti tautų istoriją".


Pripažinimo mokslininkas sulaukė 1890-ųjų viduryje pasirodžius knygai "Les Lois psychologiques de l'evolution des peuples". Šis veikalas buvo plačiai aptariamas ir teigiamai įvertintas, sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Vėliau Le Bon šia tema parašė daugiau darbų - "La psychologie des foules", "Psychologie du socialisme", "The Evolution of Matter" (1912 m.).


Manoma, kad Gustave Le Bon knyga "Minios psichologija" tapo priemone formuojant fašistinę vadovavimo teoriją, kad tai buvo "vadovėlis" Adolfui Hitleriui, kuris paminėjo šią knygą savo garsiojoje knygoje "Mein Kampf". Le Bon'ą gerbė ir Benito Mussolinis, kuris "Minios psichologiją" laikė labai informatyvia knyga ir visada turėjo ją po ranką.

Liūdna, kad diktatoriai pažodžiui panaudojo Gustave Le Bon aprašytus "minios valdymo metodus". Deja, istorija patvirtino daugelį mokslininko teorijų.


Gustave Le Bon mirė 1931 m. gruodžio 13 d. Paryžiaus priemiestyje Marne-la-Coquette, sulaukęs 90 metų amžiaus.