Giunteris Grasas (Günter Grass) (1927 m. spalio 16 d. Lenkija -
2015 m. balandžio 13 d., Vokietija) - vienas didžiausių Vokietijos
talentų, prozininkas, dramaturgas, poetas, skulptorius, dailininkas,
grafikas, Nobelio literatūros premijos laureatas.
Gimė Dancige (dabar Gdanskas) prekybininko šeimoje. Tėvas
vokietis, motina lenkė. Mokėsi Gdansko gimnazijoje.
16 metų buvo paimtas į Hitlerio armiją, 1945 m. sužeistas ir iki 1946 metų buvo amerikiečių nelaisvėje. Grįžęs namo dirbo kalio kasyklose.
1949–1952 m. studijavo Diuseldorfo meno akademijoje, mokėsi
skulptūros ir tapybos, 1953-1955 m. studijavo Berlyno dailės
akademijoje.
1954 m. vedė Aną Margaritą Švarc (Anna Margareta Schwartz), su
kuria 1978 m. išsiskyrė. 1979 m. vedė antrą kartą - Utą Grunert
(Ute Grunert). 1956-1960 m. gyveno Paryžiuje, vėliau Berlyne.
Grasas domėjosi viskuo: literatūra, muzika, skulptūra bei tapyba.
Rengė skulptūros ir grafikos darbų parodas. Toks domėjimasis menu
nulėmė tai, kad rašytojas vėliau pats iliustravo savo knygas.
1956 metais G. Grasas debiutavo kaip lyrikas ir 1957 m. kaip
dramaturgas. Pasaulinę šlovę jam pelnė romanas "Skardinis
būgnelis" (1959) - pirmasis vadinamosios Dancingo trilogijos romanas.
Antrasis trilogijos romanas - "Katė ir pelė" - pasirodė 1961
m., o trečiasis "Šuniški metai" – 1963 metais. Antrasis
Graso romanas Graso "Katė ir pelė" sukėlė skandalą dėl
amoralaus turinio
(masturbacijos scena).
Trilogijoje rašytojas, remdamasis savo patirtimi kare ir amerikiečių
nelaisvėje, pasmerkė nacizmą. „Skardinio būgnelio“ ekranizacija
1979 metais pelnė Auksinę palmės šakelę Kanuose, kitais metais –
„Oskarą“.
1999 m. už „gyvą užmiršto istorijos veido vaizdavimą“ buvo
apdovanotas Nobelio literatūros premija.
Šeštajame dešimtmetyje G. Grasas įsitraukė į politinę veiklą ir
aktyviai dalyvavo socialdemokratinės SPD partijos veikloje, pats tapo
šios partijos nariu.
1990 m. Grasas pasisakė prieš Vokietijos susivienijimą po Berlyno
sienos griuvimo 1989 metais. Grasas manė, kad Vokietija vėl gali tapti
karinga valstybe.
2006 metais G. Grasas sukėlė skandalą prisipažindamas, kad būdamas
17-metis jis priklausė liūdnai pagarsėjusiam nacių partijos
ginkluotajam sparnui „Waffen-SS“ (nors, pasak rašytojo, tarnaudamas
neiššovė nė vieno šovinio).
2012 metais G. Grasas sukėlė naują kritikos bangą tėvynėje, o
Izraelyje net buvo paskelbtas persona non grata, kai išspausdino
eilėraštį proza, kuriame kritikavo Izraelį dėl karo prieš Iraną.
Vėliau pasirodė, kad eilėraštis buvo neteisingas suprastas, o kritika
pernelyg tendencinga. G.Grassas vėliau patikslino, kad jo kritika yra
nukreipta prieš Izraelio premjero vyriausybę, o ne prieš Izraelio
valstybę.
2013 metais Grasas pranešė, kad daugiau neberašys, nes romano rašymas
užtrunka 3-4 metus, o jis tam nebeturįs nei laiko, nei jėgų.
Paskutiniai metais rašytojas grįžo prie tapybos.
Mirė Giunteris Grasas 2015 m. balandžio 13 d. nuo
infekcijos.