Francoise Sagan (tikr. vardas Francoise Quoirez, 1935
m. birželio 21 d. Cajarc, Prancūzija - 2004 m. rugsėjo 24 d.,
Honfleur, Prancūzija) – prancūzų rašytoja, dramaturgė,
scenaristė.
Vaikystę Francoise Sagan praleido pietų
Prancūzijoje. Šeima buvo pasiturinti. Francoise buvo jauniausia
trijų vaikų šeimoje.
Tėvas - stambus pramonininkas. Motina, kilusi iš žemvaldžių
šeimos, rūpinosi namais ir organizuodavo namuose
aukštuomenės vakarėlius. Antrąjį pasaulinį karą šeima
praleido Dofino regione, o vėliau persikėlė į Paryžių ir apsigyveno
aukštuomenės kvartale.
Francoise dievino knygas, buvo
smalsi, gabi ir nepaklusni. Maištininkės gyslelę turėjusi
Francoise Sagan iš mokyklos buvo pašalinta net du kartus.
Privačios mokyklos, kurias lankė būsimoji rašytoja, buvo gana
griežtos. Pirmą kartą buvo pašalinta dėl, kaip aiškino
mokyklos administracija, dvasingumo trūkumo. Ne iš karto ji
baigė ir vidurinę mokyklą – ją išmetė už tai, kad
„pakorė“ Moljero biustą. Tėvai į šėliones
žiūrėjo pro pirštus. Jie aiškino tai brendimu ir
asmenybės formavimusi. Vis dėlto baigusi gimnaziją, Francoise Sagan
1952 m. įstojo į Soirbonos universitetą, filologijos fakultetą.
Tačiau mokslai jos nedomino, studijų mergina taip ir nebaigė.
Pseudonimą Sagan rašytoja pasiskolino iš Marselio
Prusto „Prarasto laiko beieškant“. 1954 m.
aštuoniolikmetė Francoise išleido pirmąjį savo romaną „Sveikas,
liūdesy“ – ši knyga iki šiol laikoma
geriausiu jos kūriniu. Mergina gavo milžinišką honorarą ir
kreipėsi į tėvą, nežinodama, ką su tokia pinigų suma daryti.
Tėvas pasakė, kad pinigai yra žalingi ir liepė juos išleisti.
Vėliau panašios praktikos rašytoja laikėsi ir tolimesniame
gyvenime.
Išgarsėjusi su pirmąja knyga Sagan
nusprendė, kad reikia kurti antrąją, nes kaitytojai pamanys, kad ji yra
vieno romano autorė, ir su panieka pamirš. 1956 m. pasirodė
antrasis romanas „Un certain sourire“, kuris taip pat sulaukė
didelės sėkmės.
Nors pati rašytoja vertino save
kaip netobulą ir tingią asmenybę, iki karjeros pabaigos Sagan sukūrė
apie 20 romanų. Dažniausiai postūmiu rašyti būdavo pinigų
stygius. Septintajame dešimtmetyje ji bandė rašyti dramos
kūrinius. Kritikai juos gyrė dėl stiprių dialogų, tačiau didesnės
sėkmės pjesės nesusilaukė. Taip pat parašė Sarah
Bernhardt biografiją.
Sagan gyvenimas buvo audringas. Ji -
maištinga nerami siela, o didžiuliai už romanus gaunami pinigai
leido gyventi laisvai ir nevaržomai. Ji nuolat organizuodavo
triukšmingus vakarėlius, į kuriuos susirinkdavo daugybė žmonių,
liejosi šampanas, ji veždavosi krūvas draugų į vakarėlius Monte
Carle, kuriuos pati apmokėdavo. Ji dievino azartinius lošimus ir
greitį. Kazino palikdavo įspūdingas sumas, o aistra sportiniams
automobiliams kelis kartus vos jos nepražudė. 22 metų ji pateko į
avariją ir gydytojai vos ją išgelbėjo. Skausmams palengvinti
buvo leidžiamas morfijus. Vėliau ji įprato vartoti narkotikus, ne
kartą buvo sulaikyta dėl narkotikų laikymo.
Francoise
Sagan buvo ištekėjusi dusyk, tačiau jos santuokosbuvo
trumpalaikės.
Pirmą kartą Francoise Sagan ištekėjo už
seno draugo leidėjo Guy Schoeller, kuris buvo 20 metų už ją vyresnis.
Francoise gulėjo po avarijos ligoninėje, Guy pasipiršo ir ji...
netikėtai sutiko. Po metų Sagan vyrą paliko, supratusi, kad
šeimyninis gyvenimas ne jai.
Antrasis bandymas sukurti
šeimą įvyko 1962 m. Sagan ištekėjo už buvusio oro
pajėgų piloto Robert Westhoff. Pora susilaukė sūnaus Denis Westhoff,
kuris gimė tais pačiais 1962 metais. Interviu jis pasakojao, kad jo
tėvas nesugebėjo veikti nieko, tik gyventi taip, kaip gyveno Sagan.
Netrukus santuoka iširo, nors sutuoktiniai gyveno po vienu stogu dar
septynerius metus.
Dėl silpnos sveikatos 2002 m. Francoise
Sagan negalėjo dalyvauti Prancūzijos prezidento Francois Mitterrando
bylos nagrinėjime, kur ir jai buvo pateikti kaltinimai mokesčių
slėpimu. Jai paskirta bausmė buvo atidėta, o po dviejų metų
Francoise Sagan mirė. Rašytoja palaidota gimtajame
Cajarce.