Francoise Sagan

rugsėjo 24 d., Honfleur, Prancūzija) – prancūzų rašytoja, dramaturgė, scenaristė.

Vaikystę Francoise Sagan praleido pietų Prancūzijoje. Šeima buvo pasiturinti. Francoise buvo jauniausia trijų vaikų šeimoje. Tėvas - stambus pramonininkas. Motina, kilusi iš žemvaldžių šeimos, rūpinosi namais ir organizuodavo namuose aukštuomenės vakarėlius. Antrąjį pasaulinį karą šeima praleido Dofino regione, o vėliau persikėlė į Paryžių ir apsigyveno aukštuomenės kvartale.

Francoise dievino knygas, buvo smalsi, gabi ir nepaklusni. Maištininkės gyslelę turėjusi Francoise Sagan iš mokyklos buvo pašalinta net du kartus. Privačios mokyklos, kurias lankė būsimoji rašytoja, buvo gana griežtos. Pirmą kartą buvo pašalinta dėl, kaip aiškino mokyklos administracija, dvasingumo trūkumo. Ne iš karto ji baigė ir vidurinę mokyklą – ją išmetė už tai, kad „pakorė“ Moljero biustą. Tėvai į šėliones žiūrėjo pro pirštus. Jie aiškino tai brendimu ir asmenybės formavimusi. Vis dėlto baigusi gimnaziją, Francoise Sagan 1952 m. įstojo į Soirbonos universitetą, filologijos fakultetą. Tačiau mokslai jos nedomino, studijų mergina taip ir nebaigė.

Pseudonimą Sagan rašytoja pasiskolino iš Marselio Prusto „Prarasto laiko beieškant“. 1954 m. aštuoniolikmetė Francoise išleido pirmąjį savo romaną „Sveikas, liūdesy“ – ši knyga iki šiol laikoma geriausiu jos kūriniu. Mergina gavo milžinišką honorarą ir kreipėsi į tėvą, nežinodama, ką su tokia pinigų suma daryti. Tėvas pasakė, kad pinigai yra žalingi ir liepė juos išleisti. Vėliau panašios praktikos rašytoja laikėsi ir tolimesniame gyvenime.

Išgarsėjusi su pirmąja knyga Sagan nusprendė, kad reikia kurti antrąją, nes kaitytojai pamanys, kad ji yra vieno romano autorė, ir su panieka pamirš. 1956 m. pasirodė antrasis romanas „Un certain sourire“, kuris taip pat sulaukė didelės sėkmės.

Nors pati rašytoja vertino save kaip netobulą ir tingią asmenybę, iki karjeros pabaigos Sagan sukūrė apie 20 romanų. Dažniausiai postūmiu rašyti būdavo pinigų stygius. Septintajame dešimtmetyje ji bandė rašyti dramos kūrinius. Kritikai juos gyrė dėl stiprių dialogų, tačiau didesnės sėkmės pjesės nesusilaukė. Taip pat parašė Sarah Bernhardt biografiją.

Sagan gyvenimas buvo audringas. Ji - maištinga nerami siela, o didžiuliai už romanus gaunami pinigai leido gyventi laisvai ir nevaržomai. Ji nuolat organizuodavo triukšmingus vakarėlius, į kuriuos susirinkdavo daugybė žmonių, liejosi šampanas, ji veždavosi krūvas draugų į vakarėlius Monte Carle, kuriuos pati apmokėdavo. Ji dievino azartinius lošimus ir greitį. Kazino palikdavo įspūdingas sumas, o aistra sportiniams automobiliams kelis kartus vos jos nepražudė. 22 metų ji pateko į avariją ir gydytojai vos ją išgelbėjo. Skausmams palengvinti buvo leidžiamas morfijus. Vėliau ji įprato vartoti narkotikus, ne kartą buvo sulaikyta dėl narkotikų laikymo.

Francoise Sagan buvo ištekėjusi dusyk, tačiau jos santuokosbuvo trumpalaikės.
Pirmą kartą Francoise Sagan ištekėjo už seno draugo leidėjo Guy Schoeller, kuris buvo 20 metų už ją vyresnis. Francoise gulėjo po avarijos ligoninėje, Guy pasipiršo ir ji... netikėtai sutiko. Po metų Sagan vyrą paliko, supratusi, kad šeimyninis gyvenimas ne jai.
Antrasis bandymas sukurti šeimą įvyko 1962 m. Sagan ištekėjo už buvusio oro pajėgų piloto Robert Westhoff. Pora susilaukė sūnaus Denis Westhoff, kuris gimė tais pačiais 1962 metais. Interviu jis pasakojao, kad jo tėvas nesugebėjo veikti nieko, tik gyventi taip, kaip gyveno Sagan. Netrukus santuoka iširo, nors sutuoktiniai gyveno po vienu stogu dar septynerius metus.

Dėl silpnos sveikatos 2002 m. Francoise Sagan negalėjo dalyvauti Prancūzijos prezidento Francois Mitterrando bylos nagrinėjime, kur ir jai buvo pateikti kaltinimai mokesčių slėpimu. Jai paskirta bausmė buvo atidėta, o po dviejų metų Francoise Sagan mirė. Rašytoja palaidota gimtajame Cajarce.