Fiodoras Dostojevskis

vasario 9 d., Sankt Peterburgas, Rusija) – vienas žymiausių rusų rašytojų.

Gimė vargšų ligoninės gydytojo Michailo Dostojevskio ir pirklio dukters Marijos Nečiajevos šeimoje. 1838-1843 m. mokėsi Sankt Peterburgo Inžinerijos mokykloje, ją baigęs buvo paskirtas tarnauti į Sankt Peterburgo inžinerijos korpusą. 1844 m. atleistas iš karo tarnybos gyveno iš literatūrinio darbo.

1847 m. Dostojevskis suartėjo su socialistais - Peterburgo jaunimo grupe M. Petraševskio draugija, kuri svarstė reformų atsilikusioje Rusijoje būtinybę. 1849 m. buvo suimtas ir nuteistas mirties bausme už dalyvavimą šios draugijos susirinkimuose bei už cenzūros uždrausto V. Belinskio laiško N. Gogoliui skaitymą.  

Šaltą 1849 m. gruodžio rytą būrelio nariai buvo nuvežti į Peterburgo Semionovo aikštę, sustatyti ant ešafoto, jiems užvilkti balti mirtininkų marškiniai, šventikas priėmė paskutinę išpažintį, kareiviai nutaikė šautuvus, bet staiga atšuoliavo pasiuntinys, atnešęs caro malonės raštą - sušaudymą pakeisti aštuoneriais metais katorgos ir tremties.

1849-1859 m. Dostojevskis praleido katorgoje ir tremtyje Sibire. Kaip jis pats teigė, Sibire jis pamatė „visą rusų liaudį“. 1854 m. katorga buvo pakeista į tremtį. Rašytojas pagaliau galėjo skaityti ir rašyti. 1859 m. grįžęs į Peterburgą Dostojevskis pasinėrė į literatūrą.

Pasikeitė rašytojo pažiūros - visą vėlesnį gyvenimą Dostojevskis liko ryžtingas revoliucijų priešininkas, konservatyvių, kartais net reakcingų pažiūrų. Tačiau Dostojevskio romanai, ypač žmogaus sielos gelmių meniniai atvaizdai, šias pažiūras daugsyk pranoksta.

1867 m. jis vedė Aną Snitkiną, kuri iki pat jo mirties liko jam patikima atrama, tvarkė visą buitį ir rašytojo kūrybos leidimo reikalus.

Rašytojas mirė nuo plaučių ligos, kuri buvo apleista ir negydyta. Dostojevskis taip pat sirgo epilepsija, kuri gyvenimo pabaigoje kartodavosi vis dažniau.

Fiodoras Michailovičius Dostojevskis mirė Sankt Peterburge. Palaidotas Aleksandro Nevskio vienuolyno Tichvino kapinėse.