Erri De Luca (g. 1950 m. gegužės 20 d., Neapolis) - italų rašytojas, poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas.
"Naujų kairiųjų" studentų revoliucijos 1968 m. metu
mokėsi prancūziškame Romos licėjuje, tačiau būtent tada susidomėjo
politika. Vėliau dėl jos atsisakė diplomato karjeros, kuriai visus
tuos metus ruošėsi.
70-aisiais metais De Luca tampa vienu iš estremistinės kairiųjų
grupuotės "Lotta Continua" ("Nuolatinė kova")
lyderiu.
Uždraudus šią organizaciją De Luca dirbo įvairius darbus - darbininku
"Fiat" gamykloje, kroviku Catania aerouoste, sunkvežimio
vairuotoju, akmenskaldžiu daugelyje Italijos, Prancūzijos ir Afrikos
statybviečių.
Pirmąją knygą parašė būdamas 20 metų, tačiau ji išleista tik
1989 metais.
Karo Jugoslavijoje metu teikė humanitarinę pagalbą Bosnijos
gyventojams.
Pirmas romanas pasirodė tik 1990 m., autoriui sulaukus 40-ies metų.
Per tuos metus Erri De Luca pats išmoko keletą kalbų, tarp kurių
jidiš ir hebrajų, kad galėtų versti Bibliją, kurią jis skaito po
valandą kiekvieną dieną, nors prisipažįsta, kad Dievu netiki.
Erri De Luca rašo straipsnius laikraščiams "La Repubblica",
"Il Manifesto" ir kt., daugelį metų užsiima alpinizmu.
1994 m. jam skirta "France Culture", o 2002 m.
Prancūzijos premija už romaną "Trys arkliai", taip pat jis
apdovanotas "Femina Etranger" premija už romaną
"Montedidio".
Šiuo metu Erri De Luca gyvena Romos priemiestyje.
