Ernestas Hemingvėjus (angl. Ernest Miller Hemingway; 1899 m. liepos 21 d., Čikaga – 1961 m.
liepos 2 d., Kuba) – amerikiečių rašytojas, „prarastosios kartos“ atstovas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1954).
Žymiausi kūriniai: „Senis ir
jūra“, „Atsisveikinimas su ginklais“, „Kam
skambina varpai“.
Ernestas Hemingvėjus gimė
Ilinojaus valstijoje Ouk Parke. Tėvas buvo gydytojas, dažnai vykdavo į
indėnų rezervatus ir kartu pasiimdavo sūnų. Trečiojo gimtadienio
proga Ernestas gavo dovanų meškerę ir pirmą kartą išvyko
su tėvu žvejoti. 8-erių metų Hemingvėjus žinojo visų medžių,
gėlių, paukščių, gyvūnų ir žuvų pavadinimus. Tėvas
tikėjosi, kad sūnus susidomės gamtos mokslais ir seks jo pėdomis - taps
gydytoju.
Motina buvo namų šeimininkė ir augino vaikus,
tačiau labai mėgo muziką, todėl norėjo, kad muzikuotų ir jaunasis
Hemingvėjus - ji vertė jį groti violančele ir giedoti bažnyčios
chore. Ji tikėjo, kad sūnus gabus muzikai.
Pats Hemingvėjus
mėgo skaityti ir klausytis senelio (kurį vėliau daug kartu minėjo savo
romanuose) pasakojimų. 12-mečiui Ernestui senelis padovanojo
šautuvą - nuo tada medžioklė tapo didžiąją Hemingvėjaus
aistra.
Jaunystėje Hemingvėjus buvo labai stiprus ir sveikas
berniukas, labai mėgo futbolą ir boksą.
Pirmuosius kūrinius
išspaudino mokyklos žurnale. Baigęs vidurinę mokyklą, pradėjo
dirbti Kanzas Sičio laikraštyje „Star”, kur
rašė apie gaisrus, muštynes, nusikaltėlius, vagystes.
Dėl apžvalgų tematikos dažnai lankydavosi kalėjime.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Hemingvėjus tarnavo Raudonajame
kryžiuje Italijoje. Dėl blogo regėjimo galėjo būti tik
vairuotoju.
Po karo grįžo į Ameriką ir įsidarbino Mičigane
žurnalistu. 1921 m. išvyko į Paryžių kaip laikraščio
„Toronto Star“ užsienio korespondentas. Prancūzijoje pateko
į Gertrūdos Stain ratą, kur susipažino su E. Pound, Francis Scott
Fitzgerald, S. Andersen ir kt. Tuo metu pasirodė jo romanas
„Fiesta“.
Per savo literatūrinę karjerą
Hemingvėjus kelis kartus išgyveno kūrybinę krizę, nuo kurios
gelbėdavosi keliaudamas. Vienos tokios krizės metu jis išvyko į
kelionę po Afriką.
Naujas kūrybinis pakilimas susijęs su
Ispanijos revoliucija, kuomet jis dirbo karo korespondentu. Šiuo
metu parašytas romanas „Kam skambina varpai“.
Kūrybinė krizė vėl užklupo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Po
karo 1949 m. Hemingvėjus persikėlė gyventi į Kubą. Čia
parašė istoriją „Senis ir jūra“, kuri apdovanota
Pulitzerio premija. 1954 metais, rašytojas buvo apdovanotas
Nobelio literatūros premija.
Po karo, Hemingvėjus labai daug
keliavo, daugiausia po Afriką.
1960 m. grįžo į Ameriką.
Buvo aišku, kad Hemingvėjus serga. Jį kankina persekiojimo
manija ir depresija. Hemingvėjus buvo paguldomas į psichiatrinę
ligoninę, tačiau gydymas nepadėjo.
1961 m. liepos 2 d. savo
namuose rašytojas nepalikęs jokio atsisveikinimo laiško
nusišovė savo mėgstamu šautuvu.
Praėjus
penkiasdešimčiai metų po mirties FTB paviešino informaciją
apie Ernestą Hemingvėjų: jis tikrai buvo sekamas, jo namuose buvo
įmontuotos pasiklausymo „blakės“, jis pokalbių telefonu buvo
klausomasi net psichiatrijos ligoninėje.
Įdomūs faktai apie E.
Hemingvėjų: