Erikas Laiconas

Erikas Laiconas baigė Kauno politechnikos institutą, o po kelerių metų prisijungė prie Kauno speleologijos sekcijos „Omega“. Jis ilgą laiką vadovavo Kauno miesto ir Lietuvos speleologų klubams bei organizacijoms – Erikas Laiconas laikomas vienu iš šios sporto šakos pradininkų Lietuvoje. Knygoje „Vidurdienio tamsa“ jis supažindina skaitytojus su šia sporto šaka, o 2019 m. pasirodžiusi „Baimės vieta“ kvies leistis į įspūdingiausias Eriko Laicono aplankytas vietas visame pasaulyje.

Kaip urvų tyrinėtojas ir geologas jis yra aplankęs per 60 šalių Europoje, Azijoje ir Amerikose, ištyrinėjęs per tris šimtus urvų. Įvairiose šalyse jis nusileido į 209 urvus, dalyvavo 23 speleologijos ekspedicijose, o net 19-ai jų vadovavo.

Dar viena didelė Eriko Laikono aistra – kelionės. Šiuo metu jis ne tik ūkininkauja, bet ir rengia išvykas į Balkanus, kur dirba kelionių vadovu. Pastaraisiais metais planuoja baigti šią veiklą ir daugiau dėmesio skirti savo ūkiui, tačiau kol kas tai taip ir lieka tik planai. Kelionių po Kroatiją, Juodkalniją ir Slovėniją metu įgytą patirtį yra aprašęs kelionių vadovuose.

Erikas Laiconas ilgą laiką gyveno Kaune ir vadina save kauniečiu, tačiau nepriklausomybės pradžioje persikėlė į nedidelį Išlestakių kaimą Jurbarko rajone. Čia kartu su žmona pradėjo ūkininkauti laikydamasis ekologinės ūkininkystės principų.

Erikas Laiconas teigia, kad priimti tokį sprendimą paskatino nesutarimai su vadovu dabovietėje – jis norėjęs dirbti puse etato, tačiau darbdavys nurodęs arba dirbti visą dieną, arba palikti darbą. Pasirinkęs pastarąjį variantą, Laikonas išsikraustė į kaimą, kur stovėjo tik lūšnelė ir tvartukas. Dabar tai klestintis 51 ha ūkis.

Ne vieną skverbimosi į urvus rekordą pagerinęs Erikas Laiconas per ilgą savo speleologo karjerą sukaupė nemažą mineralų kolekciją, kurią su vaikais įkurdino ūkiniame pastate. Jį dabar vadina Burbiškiu muziejuku – tai bene pirmasis Lietuvos speleologijos muziejus. Erikas Laiconas sako nuo vaikystės turįs kolekcininko gyslelę ir mėgstąs rinkti daiktus, todėl džiaugiasi galimybe pasidalinti savo atradimais.

Erikas Laiconas, siekdamas kuo geresnių sąlygų ekologiškam ūkininkavimui, išsireikalavo, kad jo gyvenamos apylinkės būtų pripažintos draustiniu.