Emma Goldman

Emmos Goldman formalusis išsilavinimas buvo ribotas, tačiau ji daug skaitė ir Sankt Peterburge bendravo su radikalių studentų ratu. 1885-ais metais ji emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas ir apsigyveno Ročesteryje, Niujorko valstijoje. Ten moteris dirbo drabužių fabrikuose ir bendradarbių būryje bendravo su socialistų ir anarchistų grupėmis.

1893-ais metais Emma Goldman buvo įkalinta Niujorke už riaušių kurstymą, kai grupė bedarbių darbininkų sureagavo į jos pasakytą ugningą kalbą.

1895-aisi metais išėjusi į laisvę, Emma Goldman pradėjo paskaitų turą po Europą ir Jungtines Amerikos Valstijas. JAV prezidento William McKinley žudikas Leon Czolgosz teigė, kad buvo įkvėptas Emmos, nors tiesioginio ryšio tarp jų ir nebuvo, be to, tuo metu moteris jau buvo atsisakiusi ankstesnės tolerancijos smurtui kaip priimtinai priemonei socialiniams tikslams pasiekti.

1906-ais Emma Goldman įkūrė žurnalą „Mother Earth“, kurį redagavo iki pat jo panaikinimo. 1917 metais, jos, kaip JAV pilietės, natūralizacija buvo panaikinta. Po dvejų metų ji išleido knygą „Anarchizmas ir kitos esė“, kuri iki šiol laikoma socialinės kritikos klasika. Rekomenduojame leidinį įsigyti internetu.

Autorė dažnai ir plačiai kalbėjo ne tik apie anarchizmą ir socialines problemas, bet ir apie  Henrik Ibsen, August Strindberg, George Bernard Shaw ir kitų autorių šiuolaikinę dramaturgiją. Ji supažindino Amerikos publiką su daugeliu Europos dramaturgų, o Emmos paskaitos apie jų kūrybą 1914-ais metais buvo išleistos knygoje „Šiuolaikinės dramos socialinė reikšmė“.

E. Goldman taip pat skaitė paskaitas apie „laisvąją meilę“, turėdama omenyje nepriverstinį dviejų asmenų prisirišimą, kuriam įstatymai ir bažnyčios konvencijos neturi reikšmės. 1916-ais metais ji buvo trumpam įkalinta už pasisakymus apie gimstamumo kontrolę.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Europoje, A. Goldman pasisakė prieš JAV dalyvavimą jame, o vėliau agitavo prieš šaukimą į kariuomenę. Už šią veiklą buvo ir vėl nuteista dviem metams. 1919-iais metais ji paleista į laisvę, o tuo metu Jungtines Valstijas buvo apėmusi isterija dėl iš esmės išgalvoto komunistų agentų tinklo. Goldman paskelbta pavojinga užsieniete ir su 247 kitais asmenimis deportuota į Sovietų Sąjungą.

Ten ji ilgai neužsibuvo. Aktyvi asmenybė tęsė savo veiklą Švedijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje ir kitur.