Eduardas Mieželaitis

Vaikystėje 1923 m. su šeima persikėlė į Kauną. 1931–1935 m. mokėsi Kauno IV progimnazijoje, vėliau – Kauno III gimnazijoje. 1939–1940 m. Vytauto Didžiojo universitete ir 1940–1941 m. Vilniaus universitete studijavo teisę. Nuo 1951 m. atsidavė literatūriniam darbui. 1954–1959 m. ėjo LSSR rašytojų sąjungos valdybos sekretoriaus pareigas, 1959–1970 m. buvo jos pirmininku.

Į poeziją Eduardas Mieželaitis atėjo kaip lyrikas, kaip neoromantikų, taip pat liaudies dainų poetinės tradicijos tęsėjas. Jo ankstyvieji eilėraščiai paprasti, nuoširdūs, lyriški, svajingi, dainingi, melancholiški, visiškai neatspindintys to meto visuomeninių ar ideologinių jaunos asmenybės idealų. 1946 m. visuotiniame Lietuvos rašytojų susirinkime jo literatūra sukritikuota kaip neidėjiška, dėl ko poetas kelis metus beveik nekūrė, vertėjavo.

„Barokinė lyra“ – poezijos rinktinė, kurią parengė Dr. Elena Baliutytė, sugebėjusi atrinktais kūriniais perteikti reikšmingą talentingo įvairialypio poeto įvaizdį. Tuo tarpu poeto lyrizmą puikiai atspindi gražiausių Eduardo Mieželaičio eilėraščių rinkinys „Tylėdamas klausysiu Lietuvos“. Lyriški, emocionalūs posmai sudaro šios knygos pagrindą, o joje spausdinamas eiles papildo poeto mintys, laiškai, atsiminimai, keliolika nuotraukų iš E. Mieželaičio šeimos archyvo. Na, o jauniesiems skaitytojams patiks eiliuota pasaka „Zuikis puikis“ ir joje porinami smagūs pagrindinio veikėjo nuotykiai, ne vienam vyresnio amžiaus skaitytojui sukelsiantys nostalgiją.

Poeto kūrybos viziją neblogai perteikia jo paties citata: „Literatūroje kaip ir moksle turbūt taip pat reikalinga pažanga, nuolatinis tobulėjimas, drąsus eksperimentas“. Toks požiūris atskleidžia autoriui būdingą novatoriškumą ir jo poezijai suteikia aktualumo, išliekančio iki mūsų dienų. Siūlome pasidomėti ir kitais, skirtingoms lietuvių literatūros epochoms priskiriamų rašytojų kūryba. Poezija, grožinė literatūra, prekės turiningam laisvalaikiui ir jaukiems namams – visa tai galite įsigyti internetu Patogupirkti.lt.