Diana Balyko (g. 1979 m. kovo 28 d., Poliarnyj,
Murmansko sritis, Rusija) – baltarusių kilmės rusų
rašytoja, dramaturgė, poetė, prozininkė, žinoma ir dėl
psichologijai skirtų knygų.
1996 m. baigė Baltarusijos
valstybinio universiteto licėjų. Vėliau tęsė mokslus šiame
universitete ir 2001 m. baigė istorijos fakultetą, o 2010 m.
M. Gorkio literatūros institute baigė dramaturgijos studijas. 2006–2008 m. mokėsi Minsko neurolingvistinio programavimo centre.2000 m. Diana Balyko dirbo Niujorke laikraštyje „Naujasis Rusijos žodis“ ir radijuje „People Waves“. Žurnalistine veikla užsiėmė ir gyvendama Minske, čia leido laikraštį "Į dešimtuką" ir "Alfa-Afiša". Diana Balyko gyvena Minske, Maskvoje ir Rygoje. Ištekėjusi, augina dukrelę Viktoriją.
Literatūrinis palikimas gana memažas - penki poezijos rinkiniai,
dvidešimt pjesių, dvidešimt populiariosios psichologijos
knygų. Tačiau geriausiai Diana Balyko žinoma kaip dramaturgė.
Jai įteikta ne viena tarptautinė premija, o penkiolika jos pjesių buvo
pastatytos, publikuotos ir pristatytos ne vienam tarptautiniam konkursui
bei festivaliui. Autorės darbai buvo rodomi Jekaterinburgo, Maskvos,
Minsko, Sankt Peterburgo ir kitų miestų teatruose.
Daugiau
nei penkiasdešimt įvairių šalių teatrų stato spektaklius
pagal Dianos Balyko pjeses. Lietuvoje ji geriausis žinoma dėl
psichologijos knygų apie neurolingvistinį programavimą.
Kūrybos žanrų įvairovę autorė aiškina siekiu išvengti
finansinių sunkumų. Kaip laisvai samdoma rašytoja, ji ne visada
turi pastovių pajamų, todėl vienais metais didesnę jų dalį gauna
iš dramų, kitą kartą – iš poezijos ar psichologijos
knygų. Ji tai lygina su stovėjimu ant kojų: ant vienos kojos stovėti
sunku, ant dviejų lengviau, o geriausia būtų stovėti ant trijų
kojų.
Diana Balyko kalbėdama apie „kūrybos
psichologiją“ sako, jog tai sugebėjimas pasiekti tokią sąmonės
būseną, kada žmogus pasiruošęs kurti. Ji pasakoja, kad daug
žmonių jos klausia, kokia jos produktyvumo paslaptis? Ar ji laukia
mūzos ir įkvėpimo? Rašytoja teigia, kad neurolingvistinis
programavimas ir jo praktika leidžia jai prisijaukinti mūzas, kad
šios ateitų tada, kada reikia – lyg į darbą.