Diana Balyko

kovo 28 d., Poliarnyj, Murmansko sritis, Rusija) – baltarusių kilmės rusų rašytoja, dramaturgė, poetė, prozininkė, žinoma ir dėl psichologijai skirtų knygų.

1996 m. baigė Baltarusijos valstybinio universiteto licėjų. Vėliau tęsė mokslus šiame universitete ir 2001 m. baigė istorijos fakultetą, o 2010 m. M. Gorkio literatūros institute baigė dramaturgijos studijas. 2006–2008 m. mokėsi Minsko neurolingvistinio programavimo centre.2000 m. Diana Balyko dirbo Niujorke laikraštyje „Naujasis Rusijos žodis“ ir radijuje „People Waves“. Žurnalistine veikla užsiėmė ir gyvendama Minske, čia leido laikraštį "Į dešimtuką" ir "Alfa-Afiša". Diana Balyko gyvena Minske, Maskvoje ir Rygoje. Ištekėjusi,  augina dukrelę Viktoriją.

Literatūrinis palikimas gana memažas - penki poezijos rinkiniai, dvidešimt pjesių, dvidešimt populiariosios psichologijos knygų.  Tačiau geriausiai Diana Balyko žinoma kaip dramaturgė. Jai įteikta ne viena tarptautinė premija, o penkiolika jos pjesių buvo pastatytos, publikuotos ir pristatytos ne vienam tarptautiniam konkursui bei festivaliui. Autorės darbai buvo rodomi Jekaterinburgo, Maskvos, Minsko, Sankt Peterburgo ir kitų miestų teatruose.

Daugiau nei penkiasdešimt įvairių šalių teatrų stato spektaklius pagal Dianos Balyko pjeses. Lietuvoje ji geriausis žinoma dėl psichologijos knygų apie neurolingvistinį programavimą.

Kūrybos žanrų įvairovę autorė aiškina siekiu išvengti finansinių sunkumų. Kaip laisvai samdoma rašytoja, ji ne visada turi pastovių pajamų, todėl vienais metais didesnę jų dalį gauna iš dramų, kitą kartą – iš poezijos ar psichologijos knygų. Ji tai lygina su stovėjimu ant kojų: ant vienos kojos stovėti sunku, ant dviejų lengviau, o geriausia būtų stovėti ant trijų kojų.

Diana Balyko kalbėdama apie „kūrybos psichologiją“ sako, jog tai sugebėjimas pasiekti tokią sąmonės būseną, kada žmogus pasiruošęs kurti. Ji pasakoja, kad daug žmonių jos klausia, kokia jos produktyvumo paslaptis? Ar ji laukia mūzos ir įkvėpimo? Rašytoja teigia, kad neurolingvistinis programavimas ir jo praktika leidžia jai prisijaukinti mūzas, kad šios ateitų tada, kada reikia – lyg į darbą.