David Hume (1711 m. gegužės 7 d., Edinburgas, Škotija - 1776 m.
rugpjūčio 25 d., Edinburgas, Škotija) – škotų filosofas, istorikas, empirizmo ir agnosticizmo šalininkas, vienas ryškiausių Škotijos Apšvietos epochos veikėjų.
Davidas Hume'as gimė pasiturinčio advokato, nedidelio dvaro savininko šeimoje. Įgijo gerą išsilavinimą Edinburgo universitete. Dirbo Anglijos diplomatinėse atstovybėse Europoje.
Kaip filosofas išgarsėjo 1739-1740 m., išleisdamas pirmąsias dvi „Traktato apie žmogaus prigimtį“ dalis. 1741–1742 m. Hume'as išleido apmąstymų apie įvairias socialines ir politines problemas rinkinį „Essays, Moral, Political, and Literary“.
Davidas Hume'as parašė nemažai knygų įvairiomis temomis, o taip pat ir aštuoniatomę Anglijos istoriją. Rašymas truko 15 metų. Kritikai pripažįsta Hume'as kaip iškilų istoriką. Jo „Anglijos istorijoje“ pasakojami įvykiai nuo Julijaus Cezario įsiveržimo iki 1688 m. revoliucijos. Tuo metu tai buvo perkamiausia knyga.
1769 m. Edinburge Hume'as įkūrė Filosofijos draugiją, kurioje sau skyrė kuklias sekretoriaus pareigas. Šios draugijos susiėjimuose lankėsi Adamas Fergusonas, Adamas Smithas, Aleksandras Monro, Williamas Cullenas, Josephas Blackas, Hughas Blairas ir kiti. Prieš pat mirtį Hume'as parašė autobiografiją, kurioje save pavaizdavo kaip sąžiningą, atvirą ir bendraujantį žmogų.
Hume'as tikėjo, kad žinojimas prasideda ir baigiasi mūsų patirtimi. Kadangi patirtis visada apsiriboja praeitimi, mes negalime suvokti ateities. Dėl tokių idėjų Hume'as buvo laikomas skeptiku.
Hume'as buvo pažįstamas, nors ir nelabai artimai, su Jeanu-Jacques'u Rousseau.
1776 m. rugpjūčio 25 d. Davidas Hume'as mirė Edinburge nuo žarnyno arba kepenų vėžio.
