Markas Tulijus Ciceronas (106 m. sausio 3 d. pr. Kr. – 43 m. gruodžio 7 d. pr.
Kr. ) – romėnų politikas, retorikas, teisininkas, karvedys,
filosofas ir rašytojas.
Cicerono vardas gerai žinomas
visiems, besidomintiems filosofija. Tačiau apie jo ankstyvą gyvenimą
biografijos faktų nedaug. Žinoma, kad Ciceronas gimė kilmingoje Arpino
miesto šeimoje. Vaikystėje šeima persikraustė į Romą, o
Ciceronas su broliu buvo lavinami politinei karjerai. Jaunasis Ciceronas
jau tada rašė eilėraščius.
Ciceronas mokėsi
kito žymaus veikėjo Platono įkurtoje akademijoje, savarankiškai
studijavo filosofų tekstus. Būdamas vos 26 metų jis pasakė pirmą
savo kalbą teisme, kuria gynė tėvo nužudymu kaltinamą Roscijų ir tai
tapo jo karjeros tramplynu.
Retorikos ir filosofijos žinias
Ciceronas gilino Graikijoje, Azijoje, vėliau mokėsi Atėnuose, Rode,
studijavo pas žymius filosofus. Grįžęs į Romą tapo už iždą
atsakingu tarnautoju Sicilijoje, taip pat tarnautoju atsakingu už
švenčių ir viešosios tvarkos priežiūrą. Savo kalbų
dėka jis pateko į Senatą, vėliau tapo konsulu.
Konsulo
pareigos kėlė grėsmę Cicerono gyvybei. Konsulų rinkimus
pralaimėjęs Lucijus Katilina nusprendė surengti sąmokslą ir valdžią
užgrobti jėga. Tačiau Ciceronas šį sąmokslą sužlugdė, bet
greitai jis pats tapo nepalankiu politiku ir ši jo karjera baigėsi.
Tuo metu jis parašė garsias savo kalbas bei retorikos ir
folosofijos traktatus „Apie oratorių“,
„Valstybė“, „Įstatymai“.
Cezario
valdymo metu Ciceronas politika neužsiėmė ir tuo metu rašė
traktatus „Brutas“, „Stoikų paradoksai“,
„Apie gėrio ir blogio ribas“, „Akademikų
mokymas“,„Apie likimą“ ir kitus. Mirus Cezariui
filosofas vėl grįžo į politiką, aršiai pasisakė prieš
Marką Antonijų ir jo įsakymu buvo nužudytas.
Iki
šiol išliko apie šešiasdešimt Cicerono
kalbų, kurios leidžiamos kaip literatūros kūriniai. Dauguma
politinių autoriaus kalbų turi įžangą, dėstymą ir pabaigą, jas
malonu skaityti ir klausyti. Be kalbų taip pat Cicerono kūrybos
paveldą sudaro 12 filosofijos veikalų ir apie aštuoni
šimtai laiškų iš kurių galima visapusiškai
pažinti retoriko asmenybę.
Išliko ir traktatų,
kurie parašyti išgalvotų dialogų forma. Vienos tokių
– „Apie lemtį“ ir „Apie
pranašavimą“. Autoriaus kūryba ir darbai išversti
į lietuvių kalbą, tad kviečiame visus besidominčius filosofija, knygas
patogiai įsigyti internetu.