Šarlis Pero (pranc. Charles Perrault, 1628 m. sausio 12 d. Paryžiuje – 1703 m. gegužės 16 d.
Paryžiuje) – prancūzų rašytojas-pasakininkas, poetas ir
kritikas. Geriausiai žinomas kaip pasakų „Pelenė",
„Batuotas katinas“, „Raudonkepuraitė“,
„Miegančioji gražuolė“, „Mėlynbarzdžio pilis“
ir „Motušės Žąsies pasakų“ autorius.
Šarlis Pero gimė 1628 m. sausio 12 d. Paryžiuje parlamento
teisėjo šeimoje. Buvo jauniausias iš septynių vaikų.
Pero šeima stengėsi suteikti vaikams gerą išsilavinimą,
todėl būdamas aštuonerių metų Šarlisa buvo
išsiųstas į kolegiją Prancūzijos šiaurėje. Tačiau
jaunuolis nebaigė studijų ir nusprendė imtis teisininko karjeros.
Labai greitai ir tai jam nusibodo ir jis pradėjo dirbti tarnautoju brolio,
garsaus to meto architekto, Klodo Pero kontoroje.
Nepaisant to,
kad Pero buvo produktyvus rašytojas, jo kūrinių, išskyrus
pasakas, beveik neišliko.
Pirmas literatūrinis bandymas -
komiško stiliaus poema „Trojos sienos, arba Burleskos
atsiradimas“ - pasirodė 1653 m. Pripažinimo ji nesulaukė,
tačiau tai buvo Šarlio Pero literatūrinės karjeros
pradžia.
Šarlis Petro išgarsėjo 1697 m. pasirodžius
„Motušės Žąsies pasakoms“, kurias sudarė 7
perdirbtos liaudies pasakos ir viena pasaka, kurią parašė pats
Pero. Šis kūrinys pelnė rašytojui pasaulinę
šlovę.
Manoma, kad būtent Šarlio Pero dėka liaudies
pasakos pateko į „aukštąją“ literatūrą. Jo
pasakos turėjo įtakos ne tik pasaulio literatūrai. Jos žymi pasakų
tradicijos pradžią. Po Šarlio Pero šią tradiciją
perėmė Broliai Grimai ir Hansas Christianas Andersenas.
Šarlis Pero buvo to meto įtakingo valstybės vyro Žano Kolbero
patikėtinis ir turėjo nemažą įtaką Liudviko XIV dvare. 1663 metais
Pero buvo paskirtas naujosios Akademijos sekretoriumi. Jis buvo pirmasis,
kuris valstybės lėšomis ėmė remti poetus ir rašytojus.
Tačiau po Kolbero (1683) mirties neteko ne tik vietos sekretoriate, bet ir
literatūrinės pensijos.
Pagal Šarlio Pero pasakų
siužetus sukurta garsių operų ir baletų - Dž. Rosinio opera
„Pelenė“, B. Bartoko opera „Mėlynbarzdžio
pilis“, P. Čaikovskio baletas „Miegančioji
gražuolė“, S. Prokofjevo baletas „Pelenė“. O
pasaka „Batuotas
katinas“ daug kartų virto populiariais filmais ir leidiniais
vaikams.
Charles Perrault 1672 m. susituokė su Marie Guichon.
Po šešerių metų jis tapo našliu su keturiais
vaikais.
Mirė didysis pasakotojas 1703 m. gegužės 16 d.