Žymių asmenybių istorijos: bohema ir skurdas, laimėti karai ir Oskarai už įspūdingą gyvenimą

Skaityti romanus ir grožinę literatūrą – baisiai smagu ir įdomu, bet kartais tikros istorijos skamba taip, kad atrodo, jog nieko panašaus neišeitų net kūrybiškiausiam rašytojui sugalvoti! Gyvenimą keičiančios patirtys, siaubingos katastrofos, pergyventi (ir laimėti…) karai, (ne)sėkmingos meilės ir santuokos ir tvirtas įsitikinimas: šie žmonės amžiams įeis į pasaulio istoriją. Kaip galėtų būti kitaip, kai jų gyvenimų aprašymai verti įsitvirtinti bestselerių lentynose?

Ir nors retam kuriam mūsų teks priimti sprendimus, galinčius padėti laimėti karą, ne visi sukursime hitus, kurie pateks į Rolling Stone kuriamą geriausių visų laikų dainų sąrašą, o ir tikriausiai apie mus nesukurs filmo, kuris susižers krūvas prestižinių apdovanojimų ir nominacijų, įkvėpimo reikia kasdien. Aš jo pasirenku ieškoti autobiografijose ir biografijose – tikrų žmonių tikrose istorijose, kurios leidžia patikėti, kad kartais iš tiesų nutikę įvykiai gali būti įdomesni už bet kokį grožinės literatūros kūrinį.

 

Hayden Herrera – Frida. Fridos Kahlo biografija

Kartais trumpas ir sunkus gyvenimas netampa priežastimi jį nugyventi nuobodžiai. O nuobodžia Fridos Kahlo tikrai nebūtų įmanoma pavadinti. Gimusi Meksikoje, ilgą laiką buvusi žinoma tik kaip žymaus Meksikos dailininko Diego Riveros žmona, dabar žinomumu Frida pralenkė net ir jį.

Jau šešerių susirgusi poliomielitu, Frida kentėjo nuo sunkių sveikatos problemų, kurias tik sustiprino dar mokyklos laikais patirta autobuso avarija. Stebuklas ne tik tai, kad po jos Frida galėjo vaikščioti. Stebuklas, jog išgyveno. Autobuso turėklui pervėrus jaunosios menininkės kūną, Frida visą gyvenimą ne tik kentė siaubingus skausmus, nesibaigiančias operacijas, kurių turėjo daugiau nei 30, siaubingus persileidimus ir gąsdinantį suvokimą, jog niekada negalės turėti vaikų. Vis dėlto, savo skausmą – fizinį ir emocinį – ji perkėlė į meną – itin autobiografišką, dažnai kontroversišką, maištingą ir netgi šokiruojantį, tačiau abejingų nepaliekantį.

Frida Kahlo meno pasaulyje žinoma kaip maištininkė. Tokia ji buvo ne tik prie drobės, bet ir gyvenime. Neslepiamos biseksualios pažiūros, draugystė (ir aistringas romanas…) su nuo SSRS režimo bėgančiu, prieglobsčio Meksikoje ir Fridos namuose (bei glėbyje) ieškojusiu Leonu Trockiu, buvimas feministe, pralenkusia savo laikmetį… O kur dar aistringa ir toli gražu ne visada laiminga santuoka su Diego Rivera, kuris nesugebėjo iškęsti monogamijos gniaužtų ir išdavė Fridą net su jos pačios seserimi – tai yra vos keli Fridos gyvenimo aspektai, plačiau apžvelgiami smulkmeniškoje ir ypač įkvepiančioje Hayden Herreros knygoje „Frida. Fridos Kahlo biografija“.

Pagal biografinę knygą yra pastatytas ir nuostabus 2002-ųjų metų filmas, kuriame Fridą įkūnija talentingoji Salma Hayek. Filmas buvo nominuotas net 5 Oskarams, iš kurių laimėjo 2 – už geriausią muziką ir geriausią grimą bei šukuosenas.

 

Patti Smith – Tiesiog vaikai

Kartais biografijos ne tik įkvepia, bet ir nupiešia nepamirštamus miestų, visuomenių, laikmečio alsavimo portretus. Tai neabejotinai pavyko Patti Smith, savo autobiografinėje knygoje „Tiesiog vaikai“ aprašiusioje savo ir mylimojo fotografo Roberto Mapplethorpe’o kelią į šlovę ir nemirtingumą.

Savo knygoje autorė tyrinėja tai, ką reiškia būti kūrėju, menininku, poetu. Ji piešia nuostabų 7-8 dešimtmečio Niujorko portretą, leisdamasi tyrinėti ne tik savo gyvenimo, jau neatsiejamo nuo Roberto, laiko juostą, bet ir leidžia patirti ką reiškia būti skurstančiu menininku, gyvenančiu ir kvėpuojančiu tik savo paties įkvėpimu ir menu, kurio šauksmui neįmanoma atsispirti.

Patti Smith atskleidžia ką reiškia badauti, kad tik galėtum nusipirkti reikmenų kūrybai, pasakoja apie savo santykį su tokiais legendiniais kūrėjais kaip Bobas Dylanas, Jamesas Brownas. Ji prisimena keliones, vaikystę augant Jehovos liudytojų šeimoje, netgi ankstyvą motinystę – 21-erių pagimdžiusi dukrą, Patti nusprendė ją atiduoti įvaikinimui, o šeimą sukūrė tik vėliau.

Knyga ne silpnų nervų skaitytojams – vietomis norėsis baisėtis, piktintis, vietomis – žavėtis ir aikčioti. Vis dėlto, tai – puikus kūrinys visiems, norintiems iš knygos šiek tiek daugiau, nei tik asmeninės istorijos. Tai – dviejų įsimintinų menininkų nenutraukiamo ryšio skrodimas, realistiškas Niujorko paveikslas, o svarbiausia – paminklas menui, kurio šauksmui neįmanoma atsispirti.

 

Eltonas Johnas – Aš

Gydymasis reabilitacijos centre, bandymai nusižudyti, bulimija, alkoholis, narkotikai. Prostatos vėžys, tėvų fizinis ir emocinis smurtas, depresija. Šlapinimasis į sauskelnes tūkstančių žiūrovų akivaizdoje koncerto metu. 450 mln. dolerių, surinktų ŽIV ir AIDS tyrimams. Artima draugystė su siaubingo likimo dizaineriu Gianni Versace ir tikru muzikos karaliumi Freddie Mercury, glaudus ryšys su Anglijos rože tituluojama princese Diana. Kas sieja visus šiuos neįtikėtinus gyvenimo aspektus? JIS. Eltonas Johnas.

Eltonas Johnas ypač atviroje autobiografinėje knygoje „Aš“, rodos, nenuslepia nieko. Nebando meluoti ar savęs nupiešti gražiausiomis spalvomis, kaip kad gali nutikti, kai pasakoji apie savo paties gyvenimą. Ar ne žmogiška bandyti save pateikti patraukliau, gražiau, maloniau?..

Eltonas pasakoja apie neįtikėtinus vakarėlius, iš kurių viename legendinį atlikėją Bobą Dylaną, bandantį sau įsipilti išgerti, išvadina „bomžą primenančiu, nežinia ko atsivilkusiu sodininku“. Pasakoja ir apie širdį drąskančias Kalėdas, kuomet gavo dovanų iš anapus – Fredis Merkuris, prieš pat mirtį, prieš Kalėdas, kurių nesulaukė, visiems artimiausiems draugams išrinko nepamirštamas, ypač asmeniškas dovanas. Eltonas – vienas laimingųjų.

Autorius neria ir į ypač sudėtingas, skausmingas temas: homofobiją, homoseksualių santuokų įteisinimą ir jo laukimą su mylimu vyru pašonėje, neapykantos nusikaltimus prieš LGBT bendruomenę, homoseksualių asmenų padėtį Rusijoje, draugus, sugautus AIDS gniaužtų, savo paties kovą su psichiniais sutrikimais ir priklausomybėmis.

Tai – ypač atviras, vietomis netgi šokiruojantis pasakojimas, tačiau jį verta paskaityti net tiems, kurie galėtų įvardinti vos kelias Eltono Johno dainas. Nes ši knyga įrodo – Eltonas Johnas nėra legendinės karjeros dirigentas. Jis – legenda.

 

Sue Prideaux – Aš dinamitas! Friedricho Nietzche‘s gyvenimas

Nežinau kaip jums, tačiau išgirdusi, jog žmogus save apibūdina kaip dinamitą, neabejotinai užsimanau išsiaiškinti, kodėl jaučiasi vertas tokių skambių žodžių. Tačiau šiuo žymiu filosofu abejoti nedrįsčiau – jo gyvenimas išties vertas knygos puslapių.

Autorius, žinomas dėl tokių filosofinių veikalų, kaip „Štai kaip Zaratustra kalbėjo“, „Apie moralės genealogiją“, „Linksmasis mokslas“ ir daugelis kitų, neabejotinai yra kontroversiškas. Šiaip ar taip, ne kas kitas, o Nyčė paskelbė: „Dievas mirė! Dievas mirė viesiems laikams! Ir jį nužudėme – mes!“.

Tačiau Nyčė žymus ne tik dėl savo kontroversiškų idėjų. Ar žinojote, kad filosofas keletą paskutinių savo gyvenimo metų praleido beprotnamyje, o jo psichologinio palūžimo priežastimi laikomas atvejis, kuomet pamatė gatvėje siaubingai mušamą arklį?..

Vis dėlto, savo laiku Nyčė nebuvo pripažintas. Tapęs profesoriumi 24-erių, karjerą turėjo nutraukti vos 35-erių, o jo darbai buvo pradėti laikyti ypač vertingais tik po autoriaus mirties. Tačiau nors nebuvo pripažintas būdamas gyvas, F. Nyčės įtakos filosofijos mokslo raidai ir viso gyvenimo filosofinio darbo reikšmingumo negalima paneigti – jis įkvėpė tokius mąstytojus, filosofus, mokslininkus, kaip Sigmund Freud, Albert Camus, Michel Foucault, Martin Heiddeger.

Jo gyvenimas, kupinas nesėkmių, ligų, problemų ir skausmo, padarys neblėstantį įspūdį net ir tiems, kurie visai nelaiko savęs filosofais ar filosofinių traktatų gerbėjais. O ir, kas žino, gal šioji knyga „Aš dinamitas! Friedricho Nietzsche’s gyvenimas“ paskatins surasti laiko net paties Nyčės knygoms?..

 

Marina Abramovič – Eiti kiaurai sienas

Per savo meninius performansus ji yra save pjausčiusi, gulėjusi ant ledo, leidusi parodos žiūrovams ant jos piešti, rašyti, ją žaloti. Per vieną iš pasirodymų ji nejudėdama išsėdėjo daugiau nei 17 valandų. Yra bėgiojusi po kambarį, daužydamasi į daiktus ir į žiūrovus, kitą performanso dalyvį ir sienas. Per kitą, planuotą beveik dešimtmetį, kartu su buvusiu vyru pradėjo savo kelionę skirtingose Didžiosios kinų sienos vietose – pradžioje ir pabaigoje – galiausiai susitikdami per vidurį.

Tai gali skambėti keistai. Gali skambėti beprotiškai. Neįtikėtinai. Pavojingai – savo ir aplinkinių sveikatai. Tačiau tai – Marinos Abramovič kasdienybė. Įkvepianti menininkė savo autobiografijoje „Eiti kiaurai sienas“ kalba apie savo vaikystę SSRS, apie norą kurti, dvasines ir religines patirtis, susidūrimą su aplinkinių nesupratimu, baime. Atvirai pasakoja apie nepavykusias santuokas, artimiausiųjų išdavystes, draugystes su įtakingiausiais XX-XXI amžių menininkais.

Nebūtina nei domėtis menu, nei pačia menininke, kad „Eiti kiaurai sienas“ įkvėptų. Šokiruotų. Gąsdintų. Priverstų pažvelgti į gyvenimą kiek kitokiu kampu. Tai knyga, kuri gali nepatikti, bet nei jos, nei Marinos papasakotų istorijų pamiršti neįmanoma.

 

Winston S. Churchill – Mano jaunystė

Istorijos kūrėjas ir formuotojas. Vizionierius. Tapytojas, nutapęs daugiau nei 500 paveikslų per 48-erius metus. Rašytojas, 1953-aisiais metais laimėjęs Nobelio literatūros premiją. Politikas, stebėjęs kaip keičiasi ne tik Pasaulis aplink jį, bet ir monarchai. Retas kuris gali pasigirti dirbęs politikoje net šešių monarchų valdymo laikotarpiu, tiesa?..

Winston Churchill nebūtų galima apibūdinti tik kaip politiko ar tik kaip įtakingos istorinės figūros. Jis – toks įvairialypis ir daugiasluoksnis, turėjęs tiek talentų, jog skaityti apie jo gyvenimą jo paties žodžiais knygoje „Mano jaunystė“ – tikras malonumas. 1899-aisiais tapęs karo belaisviu, o ir laikomas vienu svarbiausių figūrų, padėjusių laimėti II-ąjį Pasaulinį karą, Winstonas turėjo įkopti į ne vieną iššūkių kalną. Du kartus neįstojęs į karo akademiją, tačiau pabėgęs iš karo įkaitų stovyklos, turėjęs kalbos defektą, tačiau pasakęs vienas labiausiai įkvepiančių kalbų istorijoje, talentingas rašytojas, per mokykloje laikytą lotynų kalbos egzaminą sugebėjęs pasirašyti tik savo vardą ir pavardę.

Net jei istorija – ne jūsų arkliukas, Winston Churchill apie ją moka pasakoti gyvai, įtraukiančiai, įdomiai ir net juokingai. O ir kas geriau gali papasakoti istoriją nei žmogus, kuris ją kūrė?..

 

Keith Richards – Gyvenimas

Seksas. Rokenrolas. Narkotikai. Alkoholis. The Rolling Stones. Keithas Richardsas. Tačiau žodžiai, kurie pirmiausiai patraukia dėmesį, kurie šaukte šaukia iš bulvarinių skaitalų antraščių, nėra vienintelės priežastys, kodėl žymusis Rolling‘ų lyderis pateks ne tik į muzikos, bet ir į viso Pasaulio istoriją.

Iš Rolling Stone žurnalo paskelbtų 500 geriausių visų laikų dainų, 14 jų buvo parašytos bendradarbiaujant su Keithu Richardsu. Jis teigia, kad gitaros rifą dainai „(I can‘t get no) Satisfaction“ tiesiog ėmė ir susapnavo. Jei tik būtų tai žinoję, ar 1959-aisiais Keithą būtų išmetę iš mokyklos? Na, veikiausiai. Šiaip ar taip, jaunystėje jis prisidirbo tiek, kad pripildytų ne tik vieną biografijos tomą, bet kokius penkis.

Vis dėlto, jis turi kuo didžiuotis: ne tik vaidmenimis kine (pavyzdžiui, ar žinojote, kad jis vaidinęs „Karibų piratų“ filmuose?..), turimomis daugiau nei 2000 gitarų, bet ir bendradarbiavimu su tokiais kūrėjais kaip Ericas Claptonas, Johnas Lennonas ir.. Johnny Deppas. Pastarasis teigia, jog garsusis Karibų piratas Jackas Sparrow yra įkvėptas ne ko kito, o paties Keitho Richardso. Tačiau jo biografija „Gyvenimas“ neabejotinai patiks visiems, kurie nori žvilgtelėti į tik iš pirmo žvilgsnio glamūrišką roko žvaigždės gyvenimą, kupiną ne tik nuotykių, maišto ir muzikos pasaulį keičiančių kūrinių, bet ir skausmo, netekčių ir įkvėpimo. Pavyzdžiui, pasimokyti iš Keitho padarytų klaidų.

 

Knygų apie įkvepiančias asmenybes – gausu. Kaip atsirinkti tas, kurios išties vertos dėmesio? Žinoma, šis sąrašas – vos maža dalelė išties puikių biografijų ir autobiografijų, tačiau neabejoju, kad šį tą sau įdomaus atrasti gali bene kiekvienas – tiek literatūros, tiek meno, filosofijos, muzikos ar istorijos gerbėjas.

Kokias autobiografines ar biografines knygas mėgstate jūs? O gal yra tokių, kurios ne patiko, o nuvylė? O tokių, kurios dar neparašytos, tačiau tikite, kad jūsų mėgstama asmenybė to neabejotinai nusipelnė? Pasidalinkite: koks žymus žmogus, jūsų manymu, vertas savo biografijos? Kokią norėtumėte paskaityti labiausiai? O kokios skaityti niekam nerekomenduotumėte?..