Vaikų psichologė. Vienas tėvų sprendimas gali nulemti vaiko raidą: kas yra „milijono žodžių spraga“?

Pusantro milijono – tiek žodžių per pirmuosius dvejus gyvenimo metus neišgirs vaikas, kuriam tėvai nuo gimimo neskaito knygų, užtat išgirs kelias knygeles per dieną atsiverčiančių tėvų vaikai. Šis JAV tyrėjų „milijono žodžių spraga“ pavadintas fenomenas turi itin didelę įtaką tolesnei vaiko raidai: ne tik kalbos įgūdžiams, požiūriui į knygas bei skaitymą, bet ir socialiniams gebėjimams, emocijų pažinimui.

„Knygos ir jų skaitymas duoda daug naudos įvairaus amžiaus vaikų raidai. Patiems mažiausiesiems knygos suteikia galimybę tyrinėti ir pažinti pasaulį, skatina kalbos raidą, stiprina vaiko ir tėvų tarpusavio santykius.

Vaikui augant, knygų nauda taip pat kinta: skaitymas vaikui padeda gerinti dėmesio koncentraciją, plečia pasyvųjį (kalbos supratimo) ir aktyvųjį (kalbėjimo) žodyną, gerina atmintį, padeda lavinti emocijų pažinimo ir išraiškos įgūdžius, stiprina vaizduotės, kūrybiškumo ir net savarankiškumo įgūdžius.

Be to, moksliniais tyrimais įrodyta, jog dažniau skaitantys vaikai pasižymi geresniais akademiniais pasiekimais“, – teigia vaikų psichologė Aušra Jančauskaitė.

Pasak specialistės, kuo anksčiau vaikai supažindinami su knygomis, tuo natūraliau skaitymas dalyvauja vyresnio vaiko, paauglio ar net suaugusio žmogaus gyvenime. Tai visų pirma paaiškinama emocine savijauta: mamos, tėčio ar kito artimo žmogaus balsas, buvimas šalia, kūno šiluma, kokybiškas laikas kartu vaiko sąmonėje knygų skaitymą susieja su malonumu, jaukumu.

Kaip pasirinkti tinkamas knygas?

Pakviesta kartu su ekspertais atrinktas ir įvairaus amžiaus vaikų raidai pritaikytas knygas leidžiančios „Baltų lankų“ leidyklos, psichologė A. Jančauskaitė dalijasi patarimais tėvams, kaip teisingai parinkti knygas augantiems mažyliams.

„Pradėti skaityti savo vaikui niekada nebūnanei per anksti, nei per vėlai. Jei to dar nepadarėte, pradėkite dabar, šiandien. Jei jūsų kūdikiui – vos keli mėnesiai, kaskart skaitykite po kelias minutes. Gali atrodyti, kad tokio amžiaus kūdikiui mažiausiai reikia knygų. Tačiau kūdikiui reikia kokybiško laiko kartu su tėvais. Tad į šį santykį kuo puikiausiai galima įkomponuoti ir knygas.

Šiais technologijų laikais tikrai galima įsivaizduoti, kad vaikas išmoks skaityti ir pažinti pasaulį be knygų, pirmąsias raides bei žodžius matydamas ekranuose. Mano nuomone, tai nėra sektinas pavyzdys.

Knygos reikalingos ne tik skaitantiems vaikams. Jų būna pačių įvairiausių: nuo didžiulių spalvingų pasakų rinkinių iki storalapių knygelių, puoštų skirtingų tekstūrų detalėmis patiems mažiausiesiems. Tokios knygutės ir kuriamos žaisti, tyrinėti, liesti, ragauti. Net jei ir neskirtos konkrečiai skaityti, jos padeda lavinti kitus įgūdžius“, – sako psichologė.

A. Jančauskaitė tvirtina, kad renkant knygas vaikams rekomenduojama atsižvelgti į jų amžių bei pomėgius.

Naujagimiams – didelis spalvų kontrastas

Pirmoji knyga kūdikiui, specialistės teigimu, galėtų būti ryški, minkštais medžiaginiais ar kietais storo kartono puslapiais.

„Šiame etape svarbiausia – tyrinėti, tad ir knyga nebus naudojama pagal paskirtį. Vaikutis knygos sieks, lies, ją ragaus. Pirmąjį gyvenimo pusmetį vaiko žaidimas su knyga akcentuoja pojūčius, juslines reakcijas bei emocijas. Žaisdami ir tyrinėdami knygas su savo vaiku, jūs taip pat akcentuokite emocijas, išbandykite skirtingas balso intonacijas, veido mimikas ir stebėkite savo vaiko reakcijas“, – sako A. Jančauskaitė.

Kūdikiams – įdomūs piešiniai

Augančiam vaikučiui tampa įdomu stebėti paveikslėlius, tad geriausias pasirinkimas – trumpos istorijos su ryškiais paveikslėliais.

Išbandykite ir garsines, muzikines knygeles. Leiskite vaikui pačiam vartyti knygą, spausti garso mygtukus. Taip lavinami smulkiosios motorikos įgūdžiai – jie labai svarbūs vaiko kalbos raidai. 

Nuo vienų metų – atpažįstami objektai, dainelės

Po pirmojo gimtadienio jau gana aiškiai pastebimi vaiko kalbos bei kalbos supratimo gebėjimai, tad ir knygutes orientuokite į tai. Tokio amžiaus vaikams knygose įdomiausia matyti tai, ką jie atpažįsta: didelius ir mažus žmones, gyvūnus, buitinius objektus.

„Vienu ar dviem sakiniais vaikui papasakokite, kokia istorija pavaizduota paveikslėliuose, ir ją aptarkite. Neišsigąskite: istoriją trumpai aptarti galite ir su dar nekalbančiu vaiku! Paprašykite jį parodyti pavaizduotus artimosios aplinkos objektus ar gyvūnus, mokykitės juos įvardyti įvairiais garsais ir žodeliais“, – pataria psichologė.

Kitas etapas – eiliuoti tekstai, dainelės. Tai puiki galimybė pradėti lavinti ir vaiko atminties įgūdžius. Skaitydami dainuokite, šokite.

Skaitomi tekstai gali po truputį vis ilgėti, kadangi vaikas geba vis geriau sutelkti dėmesį. O emocijos ir judesiai ne tik padeda geriau suprasti teksto esmę, bet ir suteikia papildomo džiaugsmo.

Video įrašą „Apie vaikų emocinių įgūdžių lavinimą pasakoja vaikų psichologė Aušra Jančauskaitė“ rasite čia.

Darželyje – pasakos bei istorijos

Darželinukai daugiausiai naudos gauna iš knygų, kuriose vaizduojamos ir jiems svarbios socialinės situacijos, aptariamos emocijos ir būdai jas išreikšti.

Skaitykite gyvenimiškas istorijas, klasikines pasakas. Aptarkite, kaip tam tikrose situacijose jaučiasi pasakų veikėjai. Įvardykite emocijas ir paklauskite, kada jūsų vaikas jaučiasi panašiai ir kas jam tuo metu labiausiai padeda. Naudokitės galimybe lavinti ir emocinius įgūdžius. Be to, pasakose vyksta stebuklai, kurių taip reikia augančiai asmenybei. Leiskite vaikui džiaugtis stebuklais.

Taip pat šiuo raidos etapu vaikams kyla natūralus noras suprasti, kaip veikia pasaulis. Iliustruotos vaikiškos enciklopedijos vaikui aktualia tema – puikus pasirinkimas. 

Video įrašą „Vaikų psichologė Aušra Jančauskaitė: kokias knygas rinktis ikimokyklinio amžiaus vaikams“ rasite čia.

Mokykloje kalbėkitės apie knygas

Mokyklinio amžiaus ir skaityti pradedantys vaikai jau dažniau knygas renkasi ir skaito savarankiškai. Tačiau tėvams taip pat svarbu išlikti įsitraukusiems, domėtis vaiko skaitomomis knygomis, jas aptarti ir suteikti vaikui reikiamos informacijos įvairiais klausimais.

„Labai gražu, kai visa šeima reguliariai aptaria perskaitytas knygas, dalijasi interpretacijomis bei idėjomis. Tai nuostabi proga ne tik diskutuoti, bet ir nuoširdžiai stiprintišeimos ryšį“, – sako A. Jančauskaitė.

Knygos vaikams – išskirtinės

Pasak „Baltų lankų“ leidyklos vyriausiosios redaktorės Saulinos Kochanskaitės, knygų vaikams leidybą galima vadinti netgi atskira leidybos šaka.

„Kad knygelė vaikams sudomintų ir įtrauktų, padėtų tobulėti, pažinti, suprasti, joje turi tilpti ištisas, kruopščiai apgalvotas, talentingai sukurtas, darnus tarsi sudėliotas Rubiko kubas pasaulis. Tai ne tik įdomus, kūrybiškas tekstas, svarbi tema ar žinutė. Jį papildo, o dažnai, priklausomai nuo vaiko amžiaus, net ir tiek pat svarbią vietą užima išraiškingos iliustracijos, įvairiausi garsai, liesti, kurti kviečiantys ir vaizduotę skatinantys objektai. Medžiagos, iš kurių gaminamos knygelės mažiausiesiems, taip pat atlieka svarbią funkciją – pažindinti, atskleisti, prajuokinti, apsaugoti. 

Vienas gražiausių dalykų, kuriuos gali sukurti tyrinėjančio, kartu su tėvais skaitančio vaiko į rankas paimta knygelė, – tai glaudus ryšys su artimaisiais, per kurį keistas ir įdomus knygelės pasaulis atsivers dar plačiau, dar ryškesnėmis spalvomis“, – teigia ji. 

„Baltų lankų“ leidykla šį rudenį pristato naujų įvairaus amžiaus vaikams skirtų knygų kolekciją.