TOP dešimtmečio „Booker“ premijos laureatai

Lapkričio mėnesio literatūros mylėtojai laukia su nekantrumu, mat būtent šį mėnesį paskelbiami prestižinės „Booker“ premijos apdovanojimai. Šiemet pripažinimo už anglų kalbą parašytą romaną „Orbital“ sulaukė britų rašytoja Samantha Harvey. Nekantriai laukiant, kol apdovanojimą pelnęs romanas bus išverstas į lietuvių kalbą, interneto knygynas patogupirkti.lt kviečia prisiminti geriausius pastarojo dešimtmečio „Booker“ premijos laureatus.

Shehan Karunatilaka „Septyni Malio Almeidos mėnuliai“

2022 m. literatūros premijos laimėtojas – rašytojas Shehan Karunatilaka iš Šri Lankos, užaugęs Kolombe, studijavęs Naujojoje Zelandijoje, gyvenęs ir dirbęs Londone, Amsterdame ir Singapūre, rašantis romanus anglų kalba. „Septyni Malio Almeidos mėnuliai“ – tai trečiasis autoriaus kūrinys, sulaukęs pasaulinio pripažinimo ir literatūros kritikų liaupsių.

Ši knyga – tai kandi satyra, kurios veiksmas vyksta 1990 m., pilietinio karo krečiamoje Šri Lankoje. Malis Almeida, karo fotografas, lošėjas ir užsislaptinęs homoseksualas atsibunda negyvas, nesuprasdamas kur – tarsi savitoje Skaistykloje. Jo sukapotas kūnas skendi ramiai tyvuliuojančiame Beiros ežere ir jis net neįsivaizduoja, kas jį nužudė.

Vis dėlto, net ir pomirtiniame gyvenime Malio laikas yra ribotas ir greitai senka. Malis Almeida turi vos septynias paras (arba kitaip sakant – septynis mėnulius), kad pamėgintų susisiekti su savo labiausiai mylimais vyru bei moterimi ir nuvestų juos prie slaptavietės, kurioje laiko nuotraukas, sukrėsiančias visą Šri Lanką.

Prestižinį apdovanojimą pelnęs romanas giriamas už išsamų ir siurrealistinį pilietinio karo draskomos Šri Lankos paveikslą, paskanintą gausybės kandžių pokštų krizės akivaizdoje.

Damon Galgut „Pažadas“

Afrikos literatūros pasaulis lietuviams yra gana menkai pažįstamas – į lietuvių kalbą išverstų afrikiečių rašytojų romanai iš lėto skverbiasi į Lietuvos knygynų lentynas. Vienas garsiausių Afrikos rašytojų ir dramaturgų Damon Galgut – trečiasis ir kol kas paskutinysis rašytojas iš Afrikos, 2021 m. pelnęs tarptautinę „Booker“ premiją. Gimęs Pietų Afrikos Respublikoje, D. Galgut pirmąjį savo romaną parašė būdamas vos septyniolikos. Pasak autoriaus, didžiausią įtaką jo, kaip rašytojo karjerai padarė vaikų pamėgto autoriaus Roaldo Dahlo makabriška apysaka „Kiaulė“.

D. Galgut premiją pelnė jo romanas „Pažadas“. Kūrinyje pasakojama apie tris vaikus ir juos persekiojantį neištesėtą tėvo pažadą. Įvykių fone skleidžiasi XX a. antros pusės – XXI a. pradžios Pietų Afrikos Respublikos istorija, apartheido režimo įtaka žmogui ir visuomenei.

Romane pasakojama apie fermoje netoli Pretorijos miesto gyvenusio tėvo pažadą mirštančiai motinai, jog padovanos juodaodei šeimos tarnaitei savo namą. Tačiau šis pažadas virš šeimos pakimba tarsi prakeiksmas: kitoms kartoms jo niekaip nepavyksta ištesėti. Dešimtmetis keičia dešimtmetį, šeima susirenka palydėti vis kito mirusio nario, ir kiekvienąkart tarsi Damoklo kardas virš jų pakimba klausimas: ar sulaužius pažadą įmanoma išvengti pasekmių?

Douglas Stuart „Šugis Beinas“

Pandemijos pradžioje pasirodęs jautrus škotų kilmės amerikiečių rašytojo Douglas Stuart romanas „Šugis Beinas“ pasibeldė į skaitytojų širdis ir laimėjo jų pripažinimą. 2020 m. apdovanojimą pelnęs debiutinis rašytojo romanas, pasak „Booker“ premijos komisijos yra „nepaprastai intymiai, gailestingai, pagaviai nutapytas priklausomybių, drąsos ir meilės paveikslas“.

Autorius nukelia skaitytojus į savo gimtąjį miestą – Glazgą, kuris 1981m. išgyvena skurdo ir smurto laikus. Vyrai ir sūnūs likę be darbo, čia siaučia narkotikų epidemija, o gerosios miesto šeimos priverstos prasimanyti, kaip kas tik geba. Agnesė Bein visada iš gyvenimo tikėjosi daugiau, svajojo apie vieną dieną jai nutiksiančius didžius dalykus. Visuomet pasitempusi, išdidi ir tvirtybe spinduliuojanti mylinti motina – ji vis dėlto nė dienos neišturi neišgėrusi. Palikta mergišiaus, savimylos vyro, Agnesė vis giliau grimzta į alkoholizmą. Trys vaikai kaip įmanydami stengiasi ją ištraukti, bet vienas po kito pasiduoda, gelbėdamiesi patys.

Jauniausias sūnus Šugis vilties laikosi įsitvėręs ilgiausiai. Jis kitoks, švelnus ir vienišas, užvis labiausiai mėgsta žaisti su savo lėlyte Dafne. Bet Šugis tiki: jei iš visų jėgų pasistengs, taps toks kaip kiti berniukai ir padės jiedviem su motina išsikapstyti iš beviltiškai tamsaus gyvenimo gniaužtų.

Romanas ne tik apdovanotas „Booker“ apdovanojimu, bet ir tapo metų grožine knyga prestižiniuose „British Book Awards“ apdovanojimuose, nominuotas gausybei kitų literatūros premijų, tarp kurių – ir „National Book Awards“. Literatūros kritikai šį romaną lygina su tokiais kūriniais kaip Jameso Joyce’o „Dubliniečiai“ ir Hanya’os Yanagiharos „Mažas gyvenimas“.

Margaret Atwood „Liudijimai“

85-ąjį gimtadienį šiemet švenčianti Kanados rašytoja – visame pasaulyje žinoma poetė ir prozininkė, parašiusi kelias dešimtis knygų, įvertintų gausybe apdovanojimų. Tai rašytoja, kuri yra pelniusi net ne vieną, bet dvi „Booker“ premijas – pirmąją 2000 m. už knygą „Aklas žudikas“ ir 2019 m. už distopinį romaną „Liudijimai“.

Paskutinįjį apdovanojimą pelnęs romanas „Liudijimai“ tęsia nepaprasto populiarumo sulaukusios knygos „Tarnaitės pasakojimas“, pirmą kartą pasirodžiusios 1985 m., istoriją. Siužetas vystomas po penkiolikos metų – Gileado respublika vis dar gyvuoja, tačiau rašytojos Margaret Atwood pasirinktas pasakojimo būdas visai kitoks, nei pirmoje knygoje. Skaitytojai istoriją seka trijų veikėjų akimis – pagyvenusios moters Tetos Lidijos, bei naujos kartos merginų Agnesės ir Deizės. Agnesė gimė ir užaugo naujoje visuomenėje ir yra auginama kaip būsima vado žmona. Deizė – mergina iš Kanados, kuri jaučia, kad gyvena ne savo gyvenimą. Kaip šios moterys susijusios ir kas nutiks kai jų likimai susijungs?

Gąsdinančiai įžvalgiame, netolimą ateitį vaizduojančiame kūrinyje M. Atwood kviečia pamąstyti apie nepastovų mūsų pasaulį bei jo ydas.

Anna Burns „Pienininkas“

2018 m. išleistas ir tais pačiais metais „Booker“ premiją laimėjęs romanas „Pienininkas“ Šiaurės Airijos rašytojai Annai Burns pelnė ne tik pripažinimą, bet ir tapo tikru išsigelbėjimu. Kelerius metus prieš išleidžiant romaną, autorė iš viso negalėjo rašyti dėl nesėkmingos nugaros operacijos, ji vos suvedė galą su galu ir gyveno iš „Maisto banko“ geradarybės. Tačiau net ir parašius romaną, jo kelias nebuvo lengvas – leidyklos atsisakė jį išleisti, kol galiausiai knyga buvo pastebėta.

Tai romanas apie visuomenę, kurioje smurtas tapo sena tradicija ir norma. Bevardžiame mieste nėra nieko blogiau negu būti įdomiai, nes tai reiškia, kad esi pastebima, o būti pastebimai – pavojinga. Knygos herojė, vadinama tiesiog vidurine seserimi, gyvendama susipriešinusioje bendruomenėje to mažiausiai norėtų – čia pastebimas ir apkalbamas kiekvienas tavo žingsnis. O gandai šioje bendruomenėje greitai virsta visiems žinomais faktais, užtraukiančiais siaubingas pasekmes.

Vidurinė sesuo netyčia patraukė nepageidaujamą galingo, bauginančio vyro – Pienininko – dėmesį. Apie jį suuodžia pirmas svainis, ima sklisti gandai. Pienininkas atkaklus, o paskalos plinta ir vidurinę seserį įvykiai ima nešti nevaldoma tėkme.

Įstabi istorija sparčiai vystosi ir pasakoja apie žmonių žiaurumą, žmogaus teisių suvaržymą, seksualinę prievartą, pasipriešinimą. Kūrinys vertinamas už autorės gebėjimą bejėgiškos baimės kupiną atmosferą perteikti išskirtine kalba.

Richard Flannagan „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“

Šiemet dešimtmetį, pelnius „Booker“ premijos apdovanojimą, švenčia australų rašytojas Richard Flannagan ir jo knyga „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“.

Australiškuoju „Karu ir taika“ vadinamas romanas pasakoja apie tragiškai pagarsėjusį Siamo–Birmos geležinkelį, kurį tiesdami dėl nepakeliamų darbo sąlygų žuvo daugiau kaip 100 000 žmonių. Vienas iš belaisvių buvo rašytojo tėvas Archie Flanaganas – jam pavyko likti gyvam ir savo sūnui perduoti neįkainojamą šio skaudaus, bet pamažu į užmarštį grimztančio istorijos epizodo liudijimą.

Romano herojus – australų chirurgas Dorigas Evansas, patekęs į japonų nelaisvę 1943 m. Jis kasdien rūpinasi belaisviais, kamuojamais choleros, bado ir itin žiauraus japonų sargybinių elgesio. Jį palaiko tik atsiminimai apie mylimą dėdės žmoną Amę ir jų aistringą romaną, kuris nutrūko prasidėjus karui.

Remdamasis istoriniais šaltiniais ir gausia medžiaga, Richardas Flanaganas panardina skaitytoją į siaubingą to meto belaisvių stovyklos kasdienybę. Pasibaisėjimą kelia ne tik fizinės kančios ir siaubingos gyvenimo sąlygos, bet ir pačių belaisvių žmogiškos silpnybės: melas, apgaulė, vagystės, patyčios, bandymai išvengti darbo. 2014 m. prestižinį apdovanojimą laimėjusiame romane rašytojas skaitytojams atskleidžia nematomą karo pusę ir kartu parodo, ką gali pasiekti žmogus, tikintis, jog ateitis vis dar egzistuoja.