TOP 7 mokslinės fantastikos knygos

Vasarą taip ir norisi atitrūkti toli nuo supančios realybės ir kasdieniškos rutinos, leisti atsipūsti mintims ir skirti laiko savo malonumui. Įtraukiančios fantastinės knygos – tinkamiausias pasirinkimas, svajojantiems persikelti į pasaulius, kur galioja kitokios taisyklės, gyvena neįtikėtini padarai ir vyksta keisčiausi nutikimai. Interneto knygynas patogupirkti.lt kviečia susipažinti su įdomiausiomis mokslinės fantastikos istorijomis, kurios leis apsilankyti kitose planetose, susipažinti su nežemiškomis būtybėmis, alternatyvia realybe ir distopinio pasaulio vaizdais.

Nora Keita Jemisin „Penktasis sezonas“

Tai istorija apie milžinišką žemyną – katastrofų kraštą, vadinamą Ramybe, kuriame užgęsta saulė ir tenka pasukti galvą, kaip išgyventi naktį. Čia gamtos galios naudojamos kaip ginklas ir pradingus saulei – visai civilizacijai gresia žlugimas. Vienintelė Ramybės išsaugojimo viltis yra orogenai – žmonės, gebantys sutramdyti stichijas. Esuna – viena iš jų, bet šią paslaptį žino tik keli artimieji ir ji privalo surasti dukrą, kol dar pasaulis nesugriuvo.

Amerikiečių maginės fantastikos rašytoja Nora Keita Jemisin skaitytojus žavi kruopščiai sukurtomis metaforiškomis apokaliptinio pasaulio vizijomis, tai atsispindi ir jos itin sėkmingoje trilogijoje „Suluošinta žemė“. Visos trys serijos dalys laimėjo po Hugo apdovanojimą tris metus iš eilės, kuris yra skiriamas už geriausius mokslinės ar maginės fantastikos kūrinius – tai nutiko pirmą kartą „Hugo“ premijų istorijoje. „Penktasis sezonas“ – pirmoji distopinės trilogijos dalis, pasirodžiusi lietuvių kalba.

Stanislaw Lem „Soliaris“

 Stanislaw Lem – lenkų rašytojas, literatūros pasaulyje debiutavęs su poezija, tačiau vėliau išleido keletą romanų, tarp kurių ir mokslinės fantastikos klasika tapęs „Soliaris“. Šiame kūrinyje fantastika apjungiama su filosofija, tad skaitytojas gauna progą pakeliauti ne tik po neįtikėtinas vietoves, bet ir žmogaus protą.

Pagrindinis knygos veikėjas psichologas Krisas Kelvinas atvyksta į kosminę stotį, tyrinėjančią tolimą planetą Soliarį, besisukančią aplink dvi saules. Ją gaubia paslaptingas vandenynas – pagrindinis mokslininkų tyrimo objektas. Kriso tikslas yra sužinoti, kas nulėmė vieno mokslininko savižudybę ir keistą kitų stoties darbuotojų elgesį, tačiau netrukus ir pats psichologas susiduria su nepaaiškinamais dalykais. Atrodo, kad vandenynas gali perskaityti žmogaus sąmonėje užgniaužtas mintis. Daugiasluoksnis siužetas išryškina esminę problemą: ar mes pasirengę susidurti su tokia gyvybės forma, kokios negebame net įsivaizduoti?

 „Soliaris“ giliai nagrinėja žmogaus proto ribotumą ir nors kūrinyje regimas svetimo pasaulio atsiradimas, pagrindinis dėmesys skiriamas būtent žmogui. Beje, šis fantastikos kūrinys buvo du kartus ekranizuotas – pirmą kartą 1972-ais metais sukurtame režisierius Andrejaus Tarkovskio filme vaidino lietuvių aktorius Donatas Banionis, o antrą kartą – 2002-ais metais filmą pagal šį kūrinį pastatė režisierius Steven‘Soderbergh. Vis dėlto, knygos autorius pripažino, jog nei vienas iš filmų neatspindi knygoje akcentuojamų žmogaus proto galimybių ribų.

 Ursula K. Le Guin „Kairė tamsos ranka“

 Kaip atrodo planeta, kurioje niekada nekyla karai, o žmonės gali tapti tiek vyrais, tiek moterimis? Prieš 55 metus būtent tokią planetą skaitytojams pristatė amerikiečių rašytoja Ursula K. Le Guin knygoje „Kairė tamsos ranka“. Jau anuomet ji iškėlė lyčių lygybės klausimą ir supynė fantastiką su filosofinėmis ir socialinėmis įžvalgomis, kurios yra aktualios ir šiandien. Šiemet ši knyga pasiekė ir Lietuvos skaitytojus.

Knygoje pasakojama apie Žemėje gimusį Dženlį, kuris su misija atvyksta į nesvetingą, įšalo kaustomą Geteno planetą. Ši visuomenė stipriai skiriasi nuo žemiečių. Čia vyrauja taika, o žmonių lytis taki: atėjus laikui jie gali trumpam tapti moterimis arba vyrais, kaskart vis kitaip. Planetoje yra vienintelis žmogus, kuris Dženliu patiki ir trokšta, kad jo misija būtų sėkminga. Įveikę šimtus mylių per ledyną, pūgas ir stingdantį speigą jie patirs, kad draugystei ir meilei skirtybės netrukdo.

Frank Herbert „Kopos eretikai“

Dar viena fantastikos kūrinių serija, atgimusi po daugiau nei penkiasdešimties metų ir subūrusi didžiulį lietuvių gerbėjų ratą – amerikiečių mokslinės fantastikos klasiko Frank Herbert kronika „Kopa“ . Šį pavasarį Lietuvoje pasirodė antroji ekranizuota serijos dalis, tačiau, nenorintiems laukti rankų sudėjus, kaipgi baigsis Arakio planetos ir Polo Atreido likimas, rekomenduojama susipažinti su kitomis serijos knygomis.

„Kopos eretikai“ – tai šiemet išleista penktoji serijos knyga, pasakojanti apie Imperijos žlugimą po Kopos Dievo Imperatoriaus Leto Atreido II-ojo mirties. Kilus Didžiajam Išsibarstymui, milijonai paliko byrančią civilizaciją ir pasklido tolyn, už pažįstamos erdvės ribų. Arakio planeta, dabar vadinama Rakiu, vėl virto dykuma. Ten netikėtai pasirodo mergaitė vardu Šiana, turinti ypatingų gebėjimų, kurią pranašystėje regėjo Kopos Dievas Imperatorius.

Kitos mokslinės fantastikos serijos dalys – „Kopa. Mesijas“, „Kopos vaikai“, „Kopos Dievas Imperatorius“.

Arkadij ir Boris Strugackij „Piknikas šalikelėje“

 Broliai Arkadij ir Boris Strugackij – žinomi vardai mokslinės fantastikos literatūroje. Jų kūrinys „Piknikas šalikelėje“ pirmą kartą buvo išleistas 1971 m. ir nors bandytas ne kartą perleisti vėliau, tačiau buvo atkakliai cenzūruojamas ir paženklintas „minčių policijos“ įsikišimu. Šiemet pasirodė naujausias romano vertimas – pilna ir autentiška knygos versija.

Mistinėje Zonoje dedasi keisti ir nepaaiškinami dalykai – mirusieji gali prisikelti, joje besilankantys stalkeriais vadinami nuotykių ieškotojai veikiami genetinių modifikacijų, o pavieniai nelaimėliai čia palieka gyvybes. Redas Šuhartas – vienas iš maištininkų, rizikuojančių sveikata bei gyvybe, besilankydamas paslaptingoje uždraustoje Zonoje. Jis, kaip ir kiti stalkeriai, čia ieško vertingų ateivių paliktų artefaktų. Čia rasti daiktai turi didžiulę vertę juodojoje rinkoje, tačiau Redą domina paslaptingasis auksinis rutulys, išpildysiantis radusiojo norus. Zonoje neveikia jokie žmonėms žinomi dėsniai, joje viskas paklūsta kitokiai tvarkai. Čia pildosi slapčiausi žmonių troškimai, bet įžengti į uždraustą teritoriją ryžtasi tik bebaimiai stalkeriai.

Hugh Howey „Šachta“

 Distopinės fantastikos šedevras, pagal kurį yra sukurtas ir daugybės laimėjimų bei teigiamų atsiliepimų sulaukęs serialas – rašytojo Hugh Howey kūrinys „Šachta“. Jame pasakojama apie nuniokotame ir nesvetingame ateities krašte išgyvenusią saujelę žmonių, kurie didžiulėje požeminėje šachtoje sukuria bendruomenę. Čia vyrai ir moterys gyvena uždarą gyvenimą, kaustomi taisyklių ir reglamentų. Vis dėlto, atsiranda grupelė, išdrįsusių nepaklusti, drįstančių viltis ir svajoti.

H. Howey knyga nejučia įtrauks į fantastinį pasaulį – bauginantį, tačiau tuo pačiu ir kažkuo panašų. „Šachta“ – pirmoji fantastinės bestselerių trilogijos dalis. Istorijos tęsinius skaitykite kitose serijos dalyse – „Pamaina“ ir „Dulkės“.

J. M. Miro „Žemiškos pabaisos“

Šešiolikmetį Čarlį visą gyvenimą lydėjo žiauriausi įvykiai, tačiau ant jo kūno – nė menkiausio randelio. Jis turi galią išgyti. Aštuonmetį Marlou kartkarčiais persmelkia melsvas švytėjimas, o savo prisilietimu jis gali tirpdyti kūnus. Detektyve Alis Kvik pasamdoma jų pristatyti į Edinburgo Kerndeilo institutą, tiriantį neįprastų talentų ir savybių turinčius vaikus. Čarlis, Marlou ir Kvik leidžiasi į kelionę po skirtybių ir pavojų kupiną neregimą XIX a. antros pusės Viktorijos laikų pasaulį – nuo blausiai apšviestų Londono gatvių, medinių Tokijo kabukio teatrų iki paslaptingo instituto dvaro Škotijoje. Kelionėje jie sutiks ir kitus vaikus, pasižyminčius neįprastomis galiomis ir vadinamus Talentais.

„Žemiškos pabaisos“ – tai įtrauki fantastinė istorija apie kovą tarp mirusiųjų ir gyvųjų pasaulių, kuri patiks tiek paaugliams, tiek ir suaugusiems.