Stebinantis autoriaus debiutas: neįtikėtina šeimos, meilės, laisvės ir išdavystės istorija

Neslėpsiu – knygą pamilau iš viršelio. Įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio, pamačius „Niksą“ knygyno vitrinoje. Jis pasirodė man kaip filmo plakatas – toks paprastas, tikslus, tačiau drąsus ir provokuojantis. O kas tas Niksas? Iškart toks klausimas kyla. Vėliau, pasiėmusi knygą skaityti pamačiau, kad dėl užmanymo apie filmą nelabai ir klydau. Teisės jam kurti jau nupirktos, ir kalbos sklinda, jog pagrindinę veikėją vaidins ne kas kitas, o talentingoji Meryl Streep. Visi iki vieno Meryl filmai man atrodo tobuli, tad jos skoniu renkantis vaidmenis patikėjau. Beje, šis debiutinis autoriaus kūrinys akimirksniu tapo sensacija. Apibertas vertingais apdovanojimais, verčiamas į daugybę kalbų ir vis minimas kaip geriausia metų knyga. O Nathan Hill jau lyginamas su John Irving ir Charles Dickens. „Niksas“ negali būti eilinė istorija. Ir nebuvo.

Tai viso Fėjos gyvenimo istorija, papasakota skirtingais laikais ir skirtingų asmenų. Dabar Fėja jau brandi moteris, kadaise, nieko nepaaiškinusi ir  palikusi savo vyrą ir sūnų. Šiandien ji  yra didžiausiame žiniasklaidos akiratyje – ji sviedė akmenų saują į gubernatorių. Fėjai reikia sūnaus liudijimo teisme, kad išvengtų bausmės. Samuelis jau suaugęs vyras, dėsto universitete ir kadaise turėjo svajonių tapti rašytoju. Knygos jis taip ir neparašė, tačiau liko įsiskolinimas leidėjui, o šis pareikalavo jį atlyginti kitaip. Parašyti knygą apie Fėją. Ji jo mama, tad prisileis Samuelį. O kada gali būti geriau įšokti į skandalo traukinį, negu čia ir dabar? Savo motinos sūnus nematė jau 20 metų, tačiau su kiekvienais iš jų klausimų tik daugėjo.  Samuelis vyksta pas motiną ne tik jai padėti, ne tik parašyti knygą, tačiau ir susidėlioti savo ir jos gyvenimus į vietas.

Čia tik maža dalis turinio esmės ir linijų, kurios romane atvaizduojamos. Samuelio gyvenime tiek klaustukų ir mįslių, kad nuo jų jis bėga į kompiuterinius žaidimus. Autorius puikiai atvaizdavo tą žaidimo bendruomenę, žmones už ekranų ir tą skirtybę tarp realaus asmens bei susikurto personažo. Fėjos charakteris, sukurtas portretas ir veikėjos raida – aukštasis pilotažas. Pradžioje suvokiame ją kaip neigiamą asmenį. Moterį palikusią šeimą ir mažametį sūnų. Vėliau per jos pačios ir kitų veikėjų akis aiškinamės jos poelgių priežastis ir puslapiais, ji skleidžiasi visiškai kitokiomis spalvomis. Susipažįstame su ja jos vaikystėje, jos paauglystėje. Įdomiausias etapas – jos studijų metai, kurie tampa pirmąja jos pačios gyvenimo kulminacija. Antroji – knygos pabaiga, sustato viską į savo vietas. Į visą siužetą įpintos ir Samuelio studentės Lauros Potsdam gyvenimo peripetijos, iš kurių iki ašarų kvatojau. Iš tikro, tai juokas pro ašaras, mat Laura buvo tas atvejis, kai „mokytis nenoriu, gero darbo noriu, žinau savo teises, bet ne pareigas, grasinu dėstytojams, lipu visiems per galvas ir finale pasiekiu savo.“. Skaitydama niekaip negalėjau patikėti, kad „Niksas“ yra debiutinis Nathan Hill romanas. Nors pamąsčius, galiu tai suprasti. Tiesiog autorius nerašė bet ko, o susikaupė, skyrė tam laiko, neskubėjo, išlaukė, išgrynino ir pristatė pasauliui neįtikėtinai stiprų pasakojimą. Iš „Nikso“ tikėjausi daug, tačiau knyga vis tiek sugebėjo pranokti mano lūkesčius. Šis romanas garantuotai papuls į mano šių metų TOP 10.

P.S skaitydama negalėjau neįsivaizduoti Meryl Streep kaip Fėjos. Ji puikiai tiks šiam vaidmeniui!