Kasmet vis jaunesnio amžiaus vaikai ima naudotis įvairiomis technologijomis, žaidimus ir tobulėjimą iš realaus gyvenimo perkelia į ekranus. Skaitymą telefonu ar kompiuteriu paskatino ir pasaulinė pandemija: ėmus mokytis per nuotolį, iki tol turėtą reikšmę prarado ir popieriniai vadovėliai.
Vis dėlto specialistai perspėja tėvus pernelyg nesižavėti moderniais sprendimais ir neskubėti knygų pakeisti išmaniaisiais prietaisais.
Pradėti skaityti – ekrane ar popieriuje?
„Knygos skaitymas – tai rami, susikoncentravimo reikalaujanti veikla, padedanti sutelkti dėmesį. Knygų puslapiuose išspausdintas tekstas leidžia mūsų smegenims jį apdoroti ramiai, be perdėtos skubos, todėl geriau suvokiame, pastebime detales, geriau veikia vaizduotė“, – teigia vaikų raidos specialistė Ivona Soroko.
Pasak jos, tai ypač aktualu dar tik besimokantiems skaityti ar neseniai išmokusiems vaikams. Ankstyvas santykis su knyga padeda ne tik plėsti žodyną, lavinti emocinį intelektą, bet ir mokytis sutelkti dėmesį, vertinti ir analizuoti gaunamą informaciją.
„Skaitymas ekranuose vadinamas greituoju skaitymu. Kartais reikia ir jo, tad nieko blogo, jei kartais planšetėje ar telefone vaikas stebės paveikslėlius, žodžius, dėlios raides, tačiau tai neturi būti nuolatinė ir kasdienė veikla“, – tikina specialistė.
Tarptautiniais tyrimais, vertinant informacijos suvokimą skaitant popieriuje ir ekrane, atskleista, kad abu skaitymo būdai leidžia suprasti informacijos esmę, tačiau skaitantieji ekrane dažnai nepastebi ar neužfiksuoja svarbių detalių, todėl negali susidaryti tikslių vaizdinių.
Tokius atradimus papildo ir kitas šiuolaikinės informacijos ypatumas – trikdžiai bei informacinis triukšmas. Ekrane matoma informacija gerokai dinamiškesnė, apsupta įvairių interaktyvių sprendimų, kviečiančių paspausti, sužinoti, veikti. Skaityti besimokančiam vaikui jie trukdo sukaupti dėmesį, lavinti atmintį, skatina atsitraukti nuo skaitymo.
Didėja interaktyvių patirčių lūkesčiai knygose vaikams
Pasak leidyklos „Baltos lankos“ vyriausiosios redaktorės Saulinos Kochanskaitės, skaitytojų lūkesčiai knygoms vaikams didėja: tėvai, seneliai ar pedagogai, rinkdami knygą vaikui, vis dažniau tikisi ne tik geros istorijos, vaizdingos kalbos, originalių, akį traukiančių iliustracijų, bet ir interaktyvumo.
„Natūralu, kad greičiausiai mokomės patirdami. Todėl svarbu lavinti įvairius vaiko pojūčius – regą, klausą, lytėjimą, uoslę. Tam itin tinka interaktyvios knygelės vaikams, kuriose galima rasti ne tik ryškių iliustracijų ar žaismingą tekstą, bet ir garsų, muzikos, skirtingų faktūrų 3D detalių ar net kvapų.
Patirtys, gaunamos iš tokių interaktyvių knygelių, svarbios ir todėl, kad mokymasis skaityti nėra toks pat natūralus procesas kaip, pavyzdžiui, mokymasis kalbėti. Kalbėti vaikai išmoksta girdėdami žodžius, juos atkartodami ir iš karto susiedami su matomais objektais. Panašus procesas vyksta ir mokant vaiką skaityti. Jam nepakanka žinoti, kaip sujungti popieriuje matomas raides į žodį, – svarbu suvokti ir šio žodžio reikšmę, jį sujungti su vaizdu ar pojūčiu. Būtent to mokytis padeda iliustracijų bei interaktyvių detalių kupinos knygos.
Šių sprendimų kol kas negali pasiūlyti išmanieji įrenginiai, nors jie, žinoma, turi kitų privalumų“, –teigia „Baltų lankų“ atstovė.
Knygą vaikams „Džyru džyru muzikėlė“ rekomenduoja vaikų raidos specialistė Ivona Soroko. Specialistės video rekomendaciją rasite čia.
Skaitymas vaikui turi būti malonumas
Knygų skaitymas naudingas ir tuo, kad gali tapti bendra tėvų ir vaikų veikla, kokybiškai kartu leidžiamu laiku.
„Norint paskatinti vaiką skaityti, padėti jam to mokytis, pirmiausia jis turi matyti gyvą pavyzdį šeimoje. Jei šeimoje knygos nebus skaitomos ir vertinamos, kažin, ar vaikas užaugs jų mylėtojas.
„Skaityti, vartyti knygeles kartu su vaiku svarbu nuo pat kūdikystės. Jam augant, keičiasi ir veiklos: naudinga kartu ieškoti simbolių, paveikslėlių, sąsajų su aplinka, tyrinėti, žavėtis iliustracijomis, klausinėti, diskutuoti, dainuoti, kurti istorijas, lavinti kalbą ir vaizduotę. Taip pat tėvams patarčiau žaisti su vaiku vaidmenų žaidimus, teatrą, deklamuoti eilėraščius, dainuoti daineles, rimuoti žodžius“, – sako I. Soroko.
Specialistė teigia, kad skaitymas vaikui nuo mažens turi būti maloni, su geromis emocijomis susijusi veikla.
I. Soroko video rekomendaciją rasite čia.
„Nuo kūdikystės vaikams skaitant knygas, ilgainiui jie po truputį susidomi raidėmis, mokosi skaityti savarankiškai, tuomet jau vaikas skaito, o tėvai klauso. Tačiau svarbu ir tuomet nenustoti skaityti vaikui, nes jam tai jaukus ir malonus prisiminimas. Jei, išmokus skaityti, tėvai nebeskaito vaikui, jam gali dingti noras, motyvacija. Todėl nepraraskite ryšio ir kalbėkitės apie įvairias perskaitytas situacijas.
Svarbiausia – stebėkite vaiką: jam turi būti įdomu. Knyga turi teikti džiaugsmo, nuraminti, tai turi būti geras kartu praleistas laikas kasdien. Rinkitės vaikui ir sauį domias temas, jas atrasite su laiku tyrinėdami literatūrą“, – pataria raidos specialistė.
Skaitymo pamokos – iki 30 min.
Pasak I. Soroko, norint, kad ikimokyklinukas pažinotų raides, suvoktų tekstą, svarbu nepadaryti klaidos ir nespausti vaiko.
„Skaitymas visų pirma turi būti malonus ir nuolatinis procesas, kad ugdymas atitiktų vaiko gebėjimus. Nėra nustatytos konkrečios laiko trukmės, kiek skaityti. Kiekvienas vaikas labai individualus, tačiau priešmokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojamas laikas – iki 30 min. per dieną, dažniausiai tiek laiko vaikai geba išlaikyti dėmesį.
Svarbu nepamiršti nuolat skatinti ir girti vaiką, kad neprarastų motyvacijos ir noro tyrinėti bei mokytis“, – teigia specialistė.
Palikite komentarą