Spalvinimo terapija – būdas nuraminti mintis

Atėjusi koronaviruso krizė neigiamai paveikė žmonių psichinę sveikatą, gerokai sustiprėjo patiriami baimės, nerimo, liūdesio ir vienatvės jausmai. Dėl to dabar labiau kaip niekados yra svarbu atkreipti dėmesį į savo savijautą ir pasirūpinti ne tik stipriu imunitetu, bet ir psichologine gerove. Vienas iš tokių būdų – spalvinimo terapija.

Nors knygelių su paveikslėliais spalvinimas įprastai laikomas vaikų užsiėmimu, tai tampa vis labiau mėgstama veikla ir tarp suaugusiųjų. Ne be priežasties – spalvinimo terapija tampa vis populiaresne dėl savo gydomojo poveikio, o spalvinimo knygų, skirtų suaugusiems pasiūla gerokai išaugo.

Tad kaip atsirado ir kodėl naudinga ši dailės terapijos rūšis? Interneto knygynas „Patogupirkti.lt“ kviečia susipažinti su smagia ir nesudėtinga praktika, kuri padeda atsipalaiduoti, moko susikoncentruoti ir padeda išgydyti sunkias ligas.

Ištakos

Spalvinimo terapijos ištakos siekia senovės Egipto, Kinijos ir Indijos laikus, kai spalvinimas buvo naudojamas kaip prevencija nuo įvairių skausmų ir mentalinių sutrikimų. Ši terapijos rūšis taip pat siejama ir su XX a. pradžia, kai šveicarų psichiatras ir moderniosios psichoterapijos tėvu laikomas Karlas Gustavas Jungas pacientams skirdavo mandalų spalvinimo terapiją, siekiant palengvinti pasinerimą į meditacinę būseną, kuri padėtų pasiekti savo pasąmonę.

Spalvinimui skirtų knygų istorija prasidėjo XIX a., kai 1879 m. britų dailininkė Kate Greenaway išleido pirmąją spalvinimo knygą vaikams. Vis dėl to, pirmoji suaugusiųjų knyga buvo išleista beveik šimtmečiu vėliau – 1961 m., Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurioje vaizduojamas rimtas verslininkas, besiruošiantis eiti į darbą prašmatniame verslo centre. Nors vaizduojami paveikslėliai yra gana niūrūs, o šalia esantys užrašai vaizduoja nuobodžią ir negailestingą kasdienybę, tai buvo pirmoji knyga, pradėjusi spalvinimo knygų suaugusiems epochą.

Lietuvoje ši terapijos rūšis atsirado 1992 m., kai Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje  buvo įkurta pirmoji meno terapijos studija Lietuvoje, o pirmosios terapinės spalvinimo knygos suaugusiems pasirodė visai neseniai – tik 2015 m.

Mažina stresą

Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios spalvinimo knygos pastaraisiais metais sulaukė tokio didelio susidomėjimo – tai spalvinimo suteikiama nauda žmogaus sveikatai. Susikurtas „spalvinimo įprotis“ gali padėti lengviau atsipalaiduoti, numalšinti patiriamą stresą, palengvinti fizinius skausmus, pagerinti miego kokybę ir netgi tinka gydant rimtesnes ligas.

Laikais, kai gyvenimo tempas yra itin greitas, o pandeminė situacija pasaulyje sukelia daug nežinios, stresas ir nerimas tampa kasdieniais palydovais žmogaus gyvenime. Spalvinimas suteikia galimybę atsitraukti nuo neramių minčių ir nuolatinio planavimo bei atsiriboti nuo gyvenimo negandų, sutelkiant mintis tik į spalvinimo procesą.  Spalvinimas padeda sukelti atsipalaidavimo būseną, nes veikia smegenų baimės centrą, esantį limbinės sistemos migdoliniame kūne.

Vakarų Anglijos universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškino, jog vos po 20 minučių spalvinimo, dalyviai jautėsi ramesni ir patenkinti bei pailsėję. O pasak australų neuropsichologo Stano Rodski, spalvinimo terapija prilygsta meditacijai, mat spalvinant atsipalaiduoja protas, dingsta pašalinės mintys, galva pasidaro lengvesnė ir šviesesnė, atsiranda buvimo „čia ir dabar“ pojūtis.

Moko sutelkti dėmesį

2017 m. pasaulio žiniasklaidą pasiekė mokslininkų atliktas tyrimas, įrodantis, jog nuo 2000 m. iki 2015 m. žmonių dėmesio sutelkimas sumažėjo nuo 12 iki 8 sekundžių. Tai reiškia, jog žmogaus gebėjimas susikoncentruoti yra toks trumpas, jog net auksinė žuvelė yra gabesnė – ji gali išlaikyti dėmesį 9 sekundes. Nors vėliau šie atradimai sukėlė daug diskusijų ir buvo pavadinti melagingais, vis dėl to technologijų įtaka yra išties juntama. Visada po ranka esantis telefonas, nenutilstantys socialinių tinklų pranešimai, žiniasklaidos naujienos ir susiformavęs įprotis kas kurį laiką vis patikrinti gyvenimą, verdantį „Facebook“, „Instagram“ bei „Tiktok“ paskyrose, apsunkina žmogaus dėmesio sutelkimą į vieną užduotį.

Pasak Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūrusio „Pew“ tyrimų centro, žmonės yra linkę tikrinti savo telefonus, net jeigu nėra jokių gaunamų signalų apie atėjusias žinutes, o kas antras žmogus miega su telefonu šalimais. Tad spalvinimo terapija gali tapti ir puikia poilsio forma nuo kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių. Spalvinimo metu visas dėmesys yra skiriamas šiam procesui, todėl padeda lengviau atsiriboti nuo kitų dirgiklių. Ši terapijos rūšis suaktyvina smegenų žievės kaktinę sritį, kuri yra atsakinga už problemų sprendimo bei organizacinius įgūdžius, tad padeda geriau susikaupti į atliekamą užduotį.

Tinka gydyti ligoms

Spalvinimo terapija rekomenduojama užsiimti ir žmonėms, kenčiantiems nuo rimtesnių ligų. Spalvinimas gali padėti asmenims išgyvenantiems obsesinį kompulsinį, valgymo ir potrauminius sutrikimus, norintiems kovoti su priklausomybėmis ar depresija. Šio užsiėmimo metu žmogaus dėmesys nuo negatyvių minčių yra perkeliamas į saugesnę, sveikatai palankią aplinką.

Ši terapijos rūšis yra laikoma mankšta protui, tad gali užkirsti kelią lėtinių neurologinių ligų vystymuisi, sumažina tikimybę susirgti demencija. Nuo drebulio kenčiantiems, Parkinsono liga sergantiems žmonėms gali padėti stabiliai rankose išlaikyti pieštuką ir sumažinti rankų drebėjimą.

Skatina kūrybiškumą

Ko gero didžiausias spalvinimo terapijos privalumas – kūrybiškumo skatinimas. Laikas, praleistas spalvinant, padeda puoselėti meninį skonį ir ugdo gebėjimą pažvelgti į gyvenimą kitu kampu. Kai gyvenime viskas sustyguota ir dažnai nebelieka vietos kūrybiškumui, spalvinimo terapija suteikia galimybę pramankštinti dešinįjį smegenų pusrutulį, atsakingą už kūrybinius gebėjimus.

Gerina atmintį

Ne veltui spalvinimas laikomas vaikų užsiėmimu – spalvinant knygeles suaugusieji taip pat gali nusikelti į vaikystę, dažnai atmintyje iškyla užgniaužti vaikystės prisiminimai. Smagus ir paprastas užsiėmimas nukelia į laikus, kai gyvenime buvo mažiau atsakomybių ir nerimo. Pasak tyrimo, atlikto Šiaurės Floridos universitete, kuriame buvo stebimas spalvinimo poveikis karo veteranams, paaiškėjo, jog ši terapija ne tik sumažino potrauminio streso sutrikimo simptomus, bet ir pagerino dalyvių atmintį.

Spalvinimo terapija namuose

Nors ši terapijos rūšis tampa populiariu grupiniu užsiėmimu, ja nesunkiai galima užsiimti ir patiems namuose. Spalvinimo terapijai nereikalingi specifiniai meniniai įgūdžiai ar išlavintas meninis skonis. Viskas, ko reikia, tai piešimui tinkami reikmenys ir spalvinimo knyga. Štai keletas populiariausių spalvinimo knygų suaugusiems:

• Mandalų spalvinimo knygos

Mandalų piešimas nuo seno laikomas sielos gelmių piešiniu, leidžiančiu labiau pažinti save ir susitelkti į savo vidų. Lietuvoje populiariausios mandalų spalvinimo knygos: Jūratės Leikaitės „Laimės valanda su mandala“, „Mandalų magija ir išminties citatos. Meno terapija“, „Gamtos mandalų karalystėje“, „Deivių burtai ir mandalos. Meno terapija“, Danutės Nagienės „Mandala“, „Čia ir dabar“.

• Kitos spalvinimo knygos

Norintiems spalvinti ne tik mandalas, šios knygelės suteiks galimybė išmėginti lietuviškų raštų, gamtos vaizdinių, gyvūnų ir ornamentų spalvinimą: Eglės Stripeikienės „Ramybės spalvos“, Jūratės Leikaitės „Margi raštai. Laisvalaikio meno terapija“, „Lietuvių šventės ir raštai“, „Paukščiai ir gėlės. Laisvalaikio meno terapija“, Osho „Jūsų gyvenimo spalvos. Meditacinė ir transformacinė spalvinimo knyga“.