Šnipas? Interneto sąžinė? Autobiografijoje Snowdenas atskleidžia, kodėl paviešino valstybės paslaptis

„Esu Edwardas Josephas Snowdenas. Kadaise dirbau vyriausybei, dabar tarnauju visuomenei“, – šiais žodžiais knygą „Įrašas visiems laikams“ pradeda buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) ir Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) darbuotojas, atskleidęs visuomenei JAV valstybės paslaptis. Vienų laikomas informatoriumi, kitų – kovotoju už privatumą, E. Snowdenas knygoje (vertė Saulius Tomas Kondrotas, leidykla „Kitos knygos“) atskleidžia, kas lėmė jo poelgį.

Edwardas Snowdenas anksti perprato kibernetinio saugumo spragas. Dirbdamas CŽV ir priartėjęs prie didžiausių valstybės paslapčių 2013 m. jis išviešino JAV vyriausybės sukurtą masinio stebėjimo sistemą, prie kurios radimosi iš pradžių prisidėjo ir pats. Dėl to iki šiol yra priverstas slapstytis Rusijoje.

Knygoje jis pirmą kartą atvirai pasakoja apie JAV kariuomenės užkulisius, apie tai, kaip internetas iš laisvos erdvės tapo kontrolės įrankiu, ir apie asmeninio apsisprendimo dramą dėl visuomenės saugumo pagarsinti valstybės paslaptis. Jis atskleidžia, kaip mes įžengėme į naują epochą, kurioje nebėra teisės į privatumą. Už nuopelnus visuomenei E. Snowdenas gavo Tarptautinės žmogaus teisių lygos Carlo von Ossietzky medalį ir daug kitų apdovanojimų.

„Prireikė beveik trijų dešimtmečių, kol supratau, kad dirbti vyriausybei ir tarnauti visuomenei yra du skirtingi dalykai, o kai pagaliau tai suvokiau, kilo nemažai rūpesčių. Kaip tik todėl šiandien aš stengiuosi apsaugoti visuomenę nuo tokių žmonių, koks pats kažkada buvau, – CŽV ir NSA darbuotojas, dar vienas jaunas technikas, pasiryžęs sukurti, kaip man tada atrodė, geresnį pasaulį“, – apie motyvus parašyti „Įrašą visiems laikams“ sako E. Snowdenas.

„Vargu ar knyga pakeis kieno nors nuomonę apie E. Snowdeną, tačiau, kalbant apie privatumą, žodžio laisvę ir Konstituciją, jo istorija išryškina šių dalykų svarbą. Pati autobiografijos idėja bet kam, dirbusiam žvalgyboje ir įpratusiam slėpti savo gyvenimo detales, jau yra nepatogi patirtis“, – apie knygą atsiliepia laikraštis „The New York Times“.

„Labai sunku didesnę dalį gyvenimo slėpus savo tapatybę staiga pakeisti nuostatas ir imti knygoje dalintis įvairiomis asmeninio pobūdžio smulkmenomis“, – rašo E. Snowdenas. Išties knygoje mažai konkrečių kitų žmonių citatų – taip autorius tarsi apsaugo savo aplinkos žmones. E.

Snowdenas gimė 1983 m. Šiaurės Karolinos valstijoje. Ne vienas jo šeimos narys dirbo JAV saugumo institucijose: senelis – FTB, tėvas – Pakrantės apsaugoje, motina – Nacionalinėje saugumo agentūroje. Jau paauglystėje berniukas labai susidomėjo kompiuteriais.

Sukrėstas ir savotiškai įkvėptas Rugsėjo 11-osios įvykių, E. Snowdenas savo technines žinias panaudojo karjerai žvalgyboje. Jo įgūdžiai ir įsitikinimai jam padėjo ne tik sėkmingai kopti karjeros laiptais, bet kartu ir gauti vis daugiau prieigos prie slaptos informacijos. Kuo daugiau visko sužinojo, tuo labiau kilo nusivylimo valdžia ir noro pasipriešinti banga.

E. Snowdenas rašo, kad labiausiai jį veikė veidmainystė. Štai prezidentas B. Obama, kuris per rinkimus kritikavo W. Busho administracijos veiklą piktnaudžiaujant žmonių teisėmis, ne tik tęsė savo pirmtako sekimo programas, bet ir įtvirtino jas valdžios struktūrose.

„Įrašas visiems laikams“ parašytas tarsi literatūrinis trileris: E. Snowdenui nusprendus atskleisti informaciją, įtampa vis auga, detalūs bendravimo su žurnalistais aprašymai skamba kaip iš šnipų detektyvo.

Nebandydamas pakeisti skaitytojo nuomonės apie save, autorius provokuoja kelti klausimus. Kaip visuomenę gali paveikti tai, kad surinkti privatūs duomenys yra saugomi visiems laikams ir bus prieinami bet kuriai valdžiai ir net verslui? Ar asmeninius duomenis turėtų rinkti privačios institucijos? Kada rūpinimasis „nacionaliniu saugumu“ taps neįmanomas suvaldyti?