Šiurpus trileris rudens vakarams

Valio, smagu rašyt nuoširdžiai gerą atsiliepimą fainai knygai! Puikus, šiurpus romanas visiškai šitiems rudens vakarams. Vertimas nieko gero, bet net nesiputosiu, būsiu geranoriška ir papasakosiu, kas man patiko. Čia vienas iš tų pagal visus „kingiškus“ standartus parašytų siaubo romanų, kuris išties suveikė taip, kaip ir turėjo. Buvo ir baugu, ir veikėjai mieli, tokie, už kuriuos norisi sirgti, ir atomazga ne visiškai iš lubų ištraukta.

Staiga, vidury baltos dienos miršta Tomo žmona. Jis lieka dviese su sūneliu Džeiku. Be galo gedi žmonos, o ir su sūnumi visai nežino, kaip deal‘inti – jiedu nesusikalba, Tomui žemė slysta iš po kojų, jis tetrokšta, kad Rebeka grįžtų ir viskas sustotų į vietas. Tačiau grįžti ji nebegrįš, tad tėvas su sūnumi išsikrausto į kitą miestą, toliau nuo siaubingų prisiminimų apie mamos mirtį. Tačiau tame mieste dedasi baisūs dalykai. Prieš daugybę metų miestelyje siautė kraupus žudikas „Šnabždėtojas“, kuždėdavęs mažiems berniukams prie lango ir juos nužudydavęs. Jau seniausiai policininkas Pitas jį pasodino į kalėjimą. Bet vos prieš į miestelį atsikraustant Tomui su Džeiku, dingsta dar vienas berniukas. O Džeikas įsikėlęs į naująjį namą ima regėti ir girdėti keisčiausius dalykus.

Kas man patiko? Buvo vietomis išties baugu, bet ten, kur pasirodydavo jau per daug magijos ir vaiduoklių, autorius viską vėl sudėlioja į vietas ir supranti, kad ir vėl tave apgavo. Nebuvo per daug tų vaiduoklių, bet pakankamai, kad užkabintų ir nepaleistų. Dar kartą įsitikinau, kad čia vienas mano mėgstamiausių žanrų.

Fainas tėčio ir sūnaus santykis, kažkoks ne baisiai suvaidintas (matosi, kad autorius pats turi frykutį sūnų – rimtai). Faina, kad nebuvo perspausta su kokiais nors paraleliniais meilės romanais, tačiau visai įdomiai ir iš kelių kampų užgriebta tėvo ir sūnaus santykių problema (ne tik Tomo ir Džeiko).