Simonas Jurkevičius: itališko gyvenimo gidas

Vos baigęs tris klases, Simonas Jurkevičius (33) kartu su tėvais išsikėlė gyventi į Italiją. Prisijaukino Romos miestą, dirbo jo gidu, o šiemet pristato ir unikalią knygą „Amorroma. Amžinojo miesto gidas“.

Apie Italiją tiek daug ir visko. Vadovėlių, gidų, romanų… Kuo jūsų knyga išskirtinė?

Savo dalyje, kurioje pasakoju apie miestą, jo istoriją ir įdomiausius objektus, stengiausi tai aprašyti tarsi vaikščiočiau su draugu mieste ir pasakočiau jam dalykus ir faktus, kurie yra man pačiam įdomiausi. Dažnai įprastiniai gidai stengiasi pateikti kuo daugiau techninės informacijos – kada kieno kas buvo pastatyta, nugriauta ir t.t. Ši informacija yra svarbi, tačiau ne esminė – ypač kuomet gyvename interneto ir išmaniųjų programėlių epochoje, kurioje visą šią informaciją (jei ji mus domina) galime lengvai susirasti ir patys. Manau keliautoją kur kas labiau domina ir intriguoja aktualijos, socialiniai faktai, na ir galų gale, žinoma, praktiniai patarimai. 

Į Romą gyventi išsikraustėte dar būdamas vaikas. Kada supratote, kad šis miestas „jūsų“?

Niekada nelaikiau Romos kaip 100% savo – būtų nesąžininga nei prieš save nei prieš Romą. Tą gali daryti tik romiečiai, kurie gimė ir praleido visą gyvenimą tame mieste. Man Roma yra namai, į kuriuos aš kiekvieną kartą grįžtu su mielu noru, tai miestas, kuris suformavo dalį mano asmenybės. Nors ir praleidau Romoje 17 metu, tačiau nedrįsčiau teigti, kad ji yra „mano“. Na, nebent perkeltine prasme 🙂   

Kas buvo sudėtingiausia adaptuojantis Italijoje? 

Italų atvirumas ir tiesmukiškumas iš tiesų, ypač mums lietuviams, nėra lengvai perprantamas – jie viską įpratę sakyti čia ir dabar, į akis, reikšti savo emocijas „nevyniojant į vatą“ – tas kartais labai džiugina, o kartais glumina, išstumia iš asmeninės komforto zonos. Kam skirta Italija? Jei vykti praleisti atostogų, pasinerti į estetiką, kultūrą, meną ir geriausią pasaulyje gastronomiją – tuomet Italija yra skirta visiems. Jei gyventi – greičiausiai niekam. Iš tiesų gyvenimas Italijoje nors atrodo labai įdomus ir kupinas teigiamų emocijų, tačiau anaiptol nėra lengvas, ypač kas liečia buitį, biurokratiją, teisinius aspektus. Kita vertus gyvenimas susideda ne vien iš buities – yra begalė itin subtilių „dvasinių“ aspektų, kurie Italijoje sugeba stebinti kiekvieną akimirką, leidžia pajusti gyvenimo malonumą, o kartais net ir prasmę…