Saldainis ir peilis

Šių metų knygų mugėje rašytoja Kotryna ZYLĖ (33) pristatė savo pirmąją jaunimui skirtą knygą „Sukeistas“. Knyga su lietuvių mitologijos elementais jau sulaukė sėkmės – ji verčiama į latvių bei anglų kalbas.

Kaip kilo mintis parašyti knygą paaugliams, įpinant lietuvių mitologijos?

Mane tiesiog nusinešė idėja apie šešiolikmetį, kuris vieną dieną iš niekur nieko sužino, kad yra laumės vaikas.

Aišku, sumanymas kilo neatsitiktinai: „Sukeistas“ – jau trečioji mano knyga, turinti sąsajų su vietinemitologija.

Kodėl kalbėdama apie knygą vengiate termino „lietuvių mitologija“?

Pastebėjau, kad žmonių sąmonėje įsišaknijęs tikrai prastas požiūris į ją. O aš apie tai rašau TAIP KITAIP, kad nenoriu atbaidyti prastomis asociacijomis.

Mums patiems kažkaip sunkiai sekasi (tiksliau – nelabai kas ir bando) apie vietinįfolklorą, tautosaką kalbėti aktualiai, įdomiai, be kaimo kvapo. Tikrai neturiu nieko prieš kaimą, bet dabartinis jaunimas – miesto žmonės,ir aš noriu jausmus užvirinančius padarusrasti mums įprastoje aplinkoje, o ne svirnuose ir šuliniuose.
Juokauju, kad įtraukiantis, greitas „Sukeisto“ siužetas – saldainis, kurįtiesiu laikydama vienoje rankoje, o tadaapkabinusi slapta į nugarą smeigiu žinių peilį, nes perskaitęs knygą lieki su nejučia stubure įsirašiusia mitologineinformacija.

Pirmosios jūsų knygos skirtos vaikams. „Sukeistas“ – paaugliams. Panorote išmėginti kitą žanrą?

Rinkdama medžiagą savo antrajai knygai, atradau visai nevaikiškų, intriguojančių būtybių savybių, apie kurias papasakoti galėjau tik vyresnei auditorijai. Be to, nuoširdžiai žaviuosi paauglystės tarpsniu – jis toks chaotiškas, kupinas ribinių jausmų ir atradimų. Labai dera su mitologinio pasaulio vitališkumu. Taip ir gimė „Sukeisto“ veikėjai ir visas jausmais verdantis, netradicine vaizdų ir tekstų forma čiumpantis romanas.

O pati kokias knygas skaitėte vaikystėje?

Skaičiau tiek daug, kad net sunku ką išskirti. Buvo visokių etapų. Suaugusi kai kurias jų tyčia pasiėmiau iš naujo, pamačiau visai kitomis akimis. Ir tada labiausiai tirpau nuo tų, kurios iš pirmo žvilgsnio kalba paprastai, pasakoja paprastas istorijas, bet pats būdamas kūrėjasimi matyti (ir pavydėti), kaip meistriškai tai daroma, kokia natūrali, nuosekli istorija, kalba. Tai – nesenstantys dalykai.