„Rašyti istorinius romanus pradėjau ne todėl, kad mane būtų dominusi praeitis, nors ji domina. Bet dėl šio žmogaus – mane taip domino toji moteris. Rašydama šią istoriją turėjau išmokti išsiaiškinti, ką žmonės valgydavo, gerdavo, kaip gyveno kitokioje kultūroje. Turbūt dėl to ir pamilau istorinių romanų rašymą – supratau jų galią kalbėti šiuolaikiniam pasauliui“, – apie tai, kaip gimė didžiulio populiarumo susilaukęs romanas „Paskutinės apeigos“, Lietuvos skaitytojams skirtame pokalbyje pasakoja australų rašytoja Hannah Kent.
Šį ir daugybę kitų pokalbių su rašytojais ir kūrėjais LRT Mediatekoje žiūrovai gali peržiūrėti nuo vasario 14 d.
Dovilė Filmanavičiūtė: „Po pokalbio dar pusę dienos rankos drebėjo“
Pasak autorę kalbinusios rinkodaros specialistės Dovilės Filmanavičiūtės, „Paskutinės apeigos“ jai pačiai buvo tapusios kone apsėdimu.
„H. Kent „Paskutines apeigas“ perskaičiau 2017-aisiais. Knyga mane tiesiog sukrėtė. Ir dėl savo temos – apie paskutinę mirties bausme Islandijoje nuteistą moterį – ir dėl literatūrinio talento. Tada ėmiau daug domėtis pačia autore, sužinojau, kiek daug ji dirba prie informacijos paieškos, kaip jai svarbus istorinis tikslumas, o kai sužinojau, kad ji mano vienmetė – likau priblokšta. Tad be galo apsidžiaugiau gavusi galimybę su ja pasikalbėti. Ir besiruošiant pokalbiui mane vėl iš naujo tos visos emocijos ir prisiminimai užplūdo“, – savo įspūdžius pasakoja D. Filmanavičiūtė.
Ji sakosi vienu metu visiems, linkėjusiems jai parašyti knygą, atsakydavusi, kad to imsis tik tada, kai sugebės surasti ir perteikti istoriją, sukurti meną taip, kaip tai daro H. Kent.
„Turiu prisipažinti, kad aš prieš pokalbį žiauriai jaudinausi. Maža to – rankos drebėjo dar ir pusdienį po pokalbio, nes patyriau, kad tai neįtikėtino mielumo, šiltumo ir gilumo žmogus. Jaučiausi taip, lyg su geriausia drauge būčiau kalbėjusi. Autorė tikrai yra nuostabi pašnekovė, kuri gali pusvalandį pasakoti leisdamasi į gylį labai atvirai ir labai žmogiškai. Jos talentas, asmenybės dydis ir gylis tikrai palieka be amo. Džiaugiuosi, kad pokalbio metu aptarėm daugybę temų, tarp jų ir jautrią LGBTQ+ temą, kuri jai ir asmeniškai aktuali. Liko tikrai nuostabus įspūdis ir nekantraudama laukiu, kol pokalbį išvys „Knygų savaitės“ žiūrovai“, – pasakoja D. Filmanavičiūtė.
Išgarsino „Paskutinės apeigos“, bus leidžiamas ir naujas romanas
Australijoje gyvenančią 37 metų autorę visame pasaulyje išgarsino 2013 m. pasirodęs ir bestseleriu tapęs romanas „Paskutinės apeigos“, kurį lietuviškai išleido „Baltos lankos“, o iš anglų kalbos vertė Jovita Groblytė-Hazarika.
Romane H. Kent sodriu stiliumi, takia ir vaizdinga kalba, žadą atimančiais islandiškos gamtos aprašymais į vieną audinį suaudžia tikrus įvykius ir fikciją apie Islandijoje įvykdytą paskutinę mirties bausmę, apie moterį, bet kokia kaina norėjusią išlaikyti asmeninę laisvę, ir apie įstatymus, kurie bejėgiai prieš tikrąsias žmogiškąsias patirtis.
O štai romane „Gerieji žmonės“ (iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, išleido „Baltos lankos“) autorė skaitytojus nukelia į 1825-uosius pietvakarių Airijoje. Tai tikrais faktais paremtas pasakojimas, kuriame atsiveria paslaptinga, kartais baugi ir nepažini, bet traukianti kaip magnetas XIX a. pradžios Airijos panorama: žmonių galvose iki gyvuonies įsišaknijęs besąlygiškas tikėjimas ir prietarai, žūtbūtinis noras pritapti ir meilė, kartais švelni, o kartais – aitriai tvilkanti.
2021 m. Australijoje išleistas ir naujas autorės romanas „Devotion“. Didžiojoje Britanijoje jis pasirodys šių metų vasarį. Knygos vertimo sulauks ir Lietuvos skaitytojai.
Palikite komentarą