„Prijaukinti vėjai“ – knyga, kurią perskaičius norisi ryžtis pokyčiams, kelionėms ir netikėtiems, bet išsvajotiems sprendimams. Rašytoja Aušra Matulaitytė (30) ją parašė įkvėpta savo didžiulės meilės Ispanijai, ieškojimams ir kelionėms.
Knygos herojė, 27 metų mergina, viską meta ir išdumia į Ispaniją. Ar daug tokių drąsių moterų Lietuvoje?
Sąmoningai pasirinkau tokį herojės amžių, kai stereotipiškai jau turėtum galvoti apie šeimos kūrimą, būsto paskolą. Lietuvoje labai daug drąsių moterų, kurios nebesivadovauja visuomenės primestais stereotipais, gyvena taip, kaip nori, kaip jaučia širdimi. Yra moterų, kurios vyksta savanoriauti į trečiąsias šalis, ieško savęs tarptautiniuose projektuose, keliauja motociklu aplink pasaulį, vadovauja didelėms įmonėms. Nereikėtų susikoncentruoti į amžių ir nustoti ieškoti savęs.
Ką patartumėte žmonėms, nedrįstantiems pasielgti taip, kaip jūsų knygos herojė Alba?
Visokiems pokyčiams mane labai įkvepia suvokimas, kad gyvenimas yra trumpas, nors ir kaip liūdnai tai skamba. Visi turime skirtingas laiko atsargas, todėl nereikėtų laukti. Kita vertus, esame labai skirtingi, tai supratau, kai pradėjau keliauti viena. Kelios mano pažįstamos pasakė, kad irgi taip norėtų, bet nedrįsta. Joms vienoms nejauku net į kiną nueiti. Tai normalu, pokyčius reikia pradėti nuo mažų žingsnelių ir pamažu prisijaukinti permainų vėjus. Nesakau, kad visada išsipildžiusios svajonės pradžiugins, kartais galbūt nuvils, bet daug labiau nusivilsime mintimi, kad nieko nedarėme, net nepabandėme.
Neslepiate savo didžiulės meilės Ispanijai. Kodėl būtent ji?
Sunku pasakyti, iš kur gimė ta meilė, bet ši šalis – lyg mano antrieji namai. Vykstu ten, kai galvoje siautėja vėjai ir noriu susivokti, nurimti. Keliauju ir kitur, bet jei reikėtų pasirinkti, užtektų tik Ispanijos. Man patinka palmės, tos šalies gamta, žmonės, maistas, kalba ir gyvenimo būdas.
Kokie jūsų ateities planai? Dar viena knyga, o gal kelionė?
Šiuo metu labai noriu pasidžiaugti bundančiu pavasariu, taip pat rašau naują romaną. Rudenį laukia kelionė į Ispaniją. Daug planuoti nenoriu, nes galbūt į mano gyvenimą vėl atskries permainų vėjai ir sujauks visus planus.
Palikite komentarą