Puiki knyga paaugliams, norintiems nesudėtingo, tačiau įdomaus ir aktualaus pasakojimo

Tai pirmoji mano pažintis su Kristinos Gudonytės kūryba, tačiau vos pasidalinau su skaitytojais, jog gavau šią knygą, mane užplūdo žinutės su klausimu „Kodėl tik dabar??“. Nežinau, kaip pražiopsojau jos knygas paauglystėje, tačiau perskaičiusi šią, galiu pasakyti, kad dėl to tikrai labai gaila. Atvirai sakant, nesitikėjau, jog knyga man patiks, bet net būdama toli gražu ne paauglė – mėgavausi ir džiaugiausi neperspaustu, neužtamsintu ir aktualiu jaunimui tekstu. Tačiau kuo nesistebiu, tai visais apdovanojimais, skirtais rašytojai ir jai siunčiama ir aiškiai rodoma skaitytojų meile.

Kotrynai penkiolika ir ji tikrų tikriausia paauglė: ne visada klauso, visada turi nuomonę, dažnai jaučiasi nesuprasta, o dar dažniau pykstasi su namiškiais. Po nekuklaus barnio su močiute, pas kurią gyvena, mergaitė atsikrausto gyventi pas menininkę mamą, kuri ir naują meilę netrukus įsitaiso. Kotrynos gyvenimas jai pačiai atrodo nepakenčiamas: negali elgtis kaip nori, veikti ką nori, atrodyti kaip nori, o dar ir prisigalvoti melai kiša koją… Per vieną sudėtingą, tačiau išbandymų kupiną vasarą Kotryna apie gyvenimą ir sąžinę sužino daugiau nei per visus penkiolika savo metų, įgauna daugiau pamokų nei davė šeima ar mokytojai.

Labai gerai ir įtaigiai parašyta knyga paaugliams. Labiausiai man patiko, kad rašytoja nesukėlė dirbtinumo jausmo, kurį dažnai jaučiu skaitydama lietuvių autorių knygas vaikams ar paaugliams. Ji nenaudojo „mandrų“ žodelių, kurių paaugliai irgi nenaudoja, bet kas antras rašytojas įsivaizduoja, jog taip yra. Ji nenutamsino viso teksto, nepavertė jo depresyvia hiperbolizuotai nesuprasto jaunuolio istorija, nebandė surinkti visų įsivaizduojamų jaunimo problemų ir pakišti po Kotrynos stogu, nenorėjo įtikti visokiems už lygybę ir santarvę kovojantiems. Tai kasdieniška, gyvenimiška, su šiek tiek humoro, su šiek tiek nuotykių knyga, kurios, mano liūdesiui, neturėjau paauglystėje. Galbūt ji kam nors jau atrodys nebeaktuali šiandienos laisvių, technologijų ir fantastikoje paskendusių žmonių pasaulyje, bet man toks paprastas, žemiškas ir be didelių dramų parašytas tekstas atrodo labai jaukus ir artimas.