Tai knyga apie meilę, bet ne apie tą romantišką, o kiek kitokią – pataloginę ir liguistą. Knygą parašė psichoterapeutas – vyras. Įprastai vyrų psichoterapeutų rašymo stilius būna labai sausas ir nuobodus, bet šios knygos rašymo stilius toks smagus, kad kelis kartus net susijuokiau. Ir visai nesvarbu, kad nagrinėjamos tokios sunkios temos.
Knygos autorius pasakoja savo klientų istorijas. Su kiekviena istorija pateikia daug vertingos psichologinės informacijos apie psichines ligas, patalogijas, tyrimus, gydymą ir kt. Knyga tikrai rimta ir ne iš piršto laužta. Skaitosi įdomiai ir sakyčiau visai lengvai. Man buvo ypač įdomu paskaityti apie pataloginius pavyduolius, taip pat „suvalgiau“ istoriją apie vieną pusamžę moterį, kuri netikėtai įsimylėjo savo odontologą ir įtikėjo, kad jis karštai myli ją, nors vyriškis visais įmanomais ženklais rodė, kad nepageidauja su ja bendrauti. O dar ten buvo juokingai „baisi“ istoriją apie vieną sektantą, kuriam dėl tam tikrų pažiūrų ir sekso bado taip pasimaišė protas, kad jis vos nenužudė mylimosios.
Žinot, kas įdomiausia – o gi tai, kad daugumoje tu istorijų visai paprasti žmonės ir, autoriaus nuomone, jų vietoje gali atsidurti bet kas iš mūsų. Nes niekas, nič niekas nėra apsaugotas nuo išprotėjimo.
„Kai įsimylime – flirtuojame su beprotybe“ sako autorius. Ši frazė turbūt puikiai nupasakoja apie ką sukasi visa knyga. Rekomenduoju visiems, turėjusiems keistus santykius, taip pat tiems, kurie buvo tokių santykių liudininkai.
Palikite komentarą