Psichologės patarimai tėvams: kaip neprarasti savitvardos mokant vaiką skaityti

Pasak vaikų psichologės Aušros Jančauskaitės, atėjus rugsėjui itin aktualus tėvams kylantis klausimas – ikimokyklinukų mokymas namuose, pirmieji jų žingsniai į raidžių bei žodžių pasaulį. Kad ankstyvos skaitymo pamokos netaptų dideliu iššūkiu tiek mažyliams, tiek tėvams, specialistė dalijasi patarimais, padėsiančiais sumažinti įtampą.

Svarbu pradėti anksti

„Geriausias pasiruošimas – pradėti anksti. Mokytis skaityti pirmiausia padeda pažintis su knygomis. Knygos, skirtos kūdikiams, – tai jau pirmas žingsnis. Juk gebėjimas versti puslapius ir grožėtis iliustracijomis – taip pat svarbus skaitymo aspektas“, – teigia A. Jančauskaitė.

Pasak jos, svarbu nepamiršti garsiai skaityti vaikui, tą daryti galima nuo pat gimimo.

„Taip ne tik smagiai ir kokybiškai praleisite laiką su vaiku, bet ir parodysite jam, kad laikas su knyga – prasmingas ir keliantis malonias emocijas. Tad skaitydami nepamirškite proceso padaryti smagaus! Skaitykite žaismingai, įkomponuokite įvairias intonacijas, emocijas, judesius. Tada ir mokymasis kels ne stresą, o džiaugsmą.

Skaitydami darykite pauzes, kurių metu galėtumėte apžiūrėti iliustracijas, atsakyti į vaikui kylančius klausimus. Be to, tokios pauzės sudaro galimybę aptarti, kaip knygoje aprašomi įvykiai ir situacijos siejasi su jūsų mažylio gyvenimu. Pakalbėkite, kada ir kaip vaikui tenka atsidurti panašioje situacijoje, susidurti su kylančiais iššūkiais bei su tuo susijusiomis emocijomis; kas labiausiai padeda tai įveikti ir nurimti.

Labai dažnai knygose aprašomos istorijos padeda vaikams išreikšti save ir pasidalyti savo paties įspūdžiais bei išgyvenimais, kai tiesiogiai apie tai kalbėti dar per sunku“, – įsitikinusi psichologė.

Tinkamas knygos pasirinkimas

Psichologė A. Jančauskaitė ir leidyklos „Baltos lankos“ vyriausioji redaktorė Saulina Kochanskaitė sutaria: vaiko norą ar nenorą mokytis skaityti dažnai gali nulemti ir pasirinkta knyga. 

„Nors mokantis dėmesys pirmiausia sutelkiamas į raides ir žodžius, labai svarbu, kad juos iliustruotų įdomūs, ryškūs paveikslėliai. Jie ne tik padeda išlaikyti vaiko dėmesį, bet ir leidžia greičiau, lengviau suvokti, ką reiškia perskaitytas žodis. 

Mokymasis skaityti reikalauja kantrybės; svarbu nepersistengti, viską daryti vaikui tinkamu tempu. Išvengti neigiamų emocijų mokantis labai padeda tinkamos knygelės: pavyzdžiui, iliustruota abėcėlė ar skiemenuotos pasakos. Todėl stengiamės pasiūlyti kiekvienam mokymosi etapui tinkamų knygelių: tiek pirmosioms pamokoms, tiek ir drąsesniems vėlesniems bandymams“, – sako „Baltų lankų“ atstovė. 

Mokymasis vyksta etapais

Pasak A. Jančauskaitės, svarbiausia tėvų užduotis – kad mokymasis keltų teigiamas emocijas, o ne nerimą, baimę ar nusivylimą. Todėl nereikėtų pernelyg griežtai vertinti vaiko pasiekimų.

„Mokymasis vyksta etapais. Visų pirma vaikas išmoksta susieti kiekvieną raidę su tam tikru garsu, po to – tuos garsus jungti į skiemenis, o skiemenis – į žodžius. Svarbu, kad mažylis suprastų perskaityto žodžio reikšmę. Tada jau galima imtis ir sudėtingesnių tekstų.

Kiekvienas vaikas turi savo raidos tempą. Tai taikoma ir skaitymui. Jei jūsiškis jau ruošiasi į pirmą klasę, bet nerimaujate, jog jis dar neperskaito trumpų žodžių, nors niekada tikslingai ir nemokėte jo skaityti, pradėti mokytis reikėtų nuo pirmojo etapo. Tik tvirtas pagrindas – įveikti pirmieji etapai – gali užtikrinti sklandžią mokymosi proceso eigą“, – primena specialistė.

Kaip neprarasti kantrybės?

„Jei mažylis mokydamasis jaučia įtampą dėl nesėkmių, nekritikuokite jo. Kalbėkite palaikomai, atvirai ir su meile. Išsiaiškinkite, kas konkrečiai kelia tą įtampą: sunkumai perskaitant sudėtingesnius žodžius, žodžių reikšmės nesupratimas? O gal vaikui tiesiog sunku išlaikyti dėmesį ties skaitomu tekstu?

Leiskite jam išveikti, išjausti susikaupusias emocijas. Vaikas tikrai nepyksta ir neverkia tik dėl to, kad jus paerzintų. Jis kitaip nebegali. Padėkite jam nurimti, išgerkite stiklinę vandens, kartu giliai pakvėpuokite. Papasakokite, kad normalu, jeigu kas nors nepasiseka.

O ką galima padaryti, kad nesėkmių būtų mažiau? Kartu su vaiku susikurkite planą, kaip sieksite šio tikslo. Gal jūsų vaikui priimtiniau mokytis trumpiau, bet dažniau? O gal atvirkščiai? Gal pasirinkta knyga nemotyvuoja ir nesudomina? Gal netinkamai parinkta mokymosi aplinka? O gal vaikui šiandien tiesiog visko per daug?“ – aiškina A. Jančauskaitė.

Pasak specialistės, jei kada vaiko skaitymas sukėlė nemalonią aplinkinių reakciją (nusivylimą, pyktį, pašaipą), vaikas gali tikėtis, kad ir kiti bandymai sulauks panašaus atsako.

Visgi A. Jančauskaitė primena, kad pasirūpinti kitais galite tik pasirūpinę savimi. Todėl labai svarbu nepamiršti skirti laiko sau, patenkinti savo poreikius ir palaikyti vidinį balansą.

Ką daryti, jei nesusivaldėte?

Prarasti kantrybę, nesusitvardyti – normalu ir žmogiška, taip gali nutikti kiekvienam, primena A. Jančauskaitė. Ji taip pat dalijasi situacijos sprendimo receptu.

„Visų pirma – nurimkite. Antra – atsiprašykite savo vaiko. Trečia – nuraminkite jį ir aptarkite įvykusią situaciją. Pripažinkite, kad pasielgėte netinkamai ir kad tikrai negalvojate apie vaiką taip, kaip ką tik išsakėte. Patvirtinkite, kad labai labai mylite jį ar ją. Susitaikykite! Labai svarbu, kad nė vienas nelaikytumėte nuoskaudų. Pailsėkite, kartu užsiimkite mėgstama ir malonias emocijas keliančia veikla. Pažaiskite, pasivaikščiokite, pasivaišinkite skanėstu. Juk jūs – viena komanda. Vertinkite tai“, – sako psichologė.

Gali būti, kad po kelių bandymų atrasite, jog jums tiesiog nepakanka kantrybės šiai veiklai. Svarbiausia – nesmerkti savęs, tikina A. Jančauskaitė.

„Neprievartaukite savęs. Juk mažiausiai norisi gadinti santykius su vaiku. Gal visiems būtų smagiau mokytis su močiute, seneliu, teta, vyresniu pusbroliu ar net mokytoja? Jeigu jums tikrai nepavyksta, pasiūlykite vaikui alternatyvą. Ir nekaltinkite savęs, nesigraužkite! Juk negalime būti viskuo. Mūsų pagrindinė pareiga – būti tėvais ir kurti stiprius, meile ir abipusiu pasitikėjimu grįstus santykius su savo vaikais“, – primena ji.