Atsimenu akimirkas iš vaikystės, kai nekantriai laukdavau vakaro meto. Mama liepdavo eiti į lovą, o pati atsivesdavo nutrintą ir jau mintinai mokamą pasakų knygą. O tada… Iš puslapių pradeda veržtis karalaičių ir princesių nuotykiai, visus nuskriausti bando godūs ponai, o juos aplink pirštą apsuka gudrūs valstiečiai, piktosios raganos grobia vaikus, o ugnimi besispjaudantis slibinai saugo ilgakases gražuoles! Kiek jaudulio!
Net ir tada, kai sudėtingiausią pasaką skaityti galėjau visiškai savarankiškai, man patikdavo klausytis mamos balso. Vėliau paaugo brolis ir vakaro pramoga tapo skaitymas vaidmenimis. Net šiandien smagu prisiminti, kaip brolis vilko rolėje paplonintu balsu atsakinėdavo Raudonkepuraitei.
Knygų skaitymo nauda vaikams neabejotina, nesvarbu, ar jie tai daro patys, ar klauso tėvų, mokytojų, auklių balso. Tiesa, atrodo, kad šiomis dienomis pasakų žanro populiarumas sumenko. Liūdna, nes pasakų skaitymas naudingas ir vaikams, ir suaugusiems.
Siūlau pažvelgti į priežastis, kodėl reikia skaityti pasakas ir neapleisti šio žanro.
Pasakų skaitymo nauda vaikams
Pasakos padeda ugdyti kūrybiškumą ir lavinti vaizduotę
Pasakos, ko gero, yra paveikiausias žanras. Įvykiai veja įvykius. Skaitytojų ir klausytojų laukia didingų karžygių ir visai paprastų kaimo gyventojų nuotykiai. Gudrios našlaitės turi išsisukti nuo bjaurių pamočių pinklių, o šmaikščios karalaitės pasprukti iš nuobodžių rūmų ar apgauti nepageidaujamus jaunikius.
Raganos, velniai, drakonai ir slibinai – ne šio pasaulio būtybės, kurias kiekvienas vaikas turi įsivaizduoti pats. Žinoma, tą padaryti padeda knygų iliustracijos ar istorijų aptarimai su suaugusiaisiais.
Skatinkite vaikus skaityti pasakas, ar tą darykite patys, jei jie dar nemoka dėlioti žodžių ir netrukus pastebėsite, kad mažyliai į pasaulį žvelgia drąsiau. Jų žaidimai tampa įdomesni ir kūrybiškesni, o darbeliai bei piešiniai įvairesni.
Pasakos yra priemonė susipažinti su senosiomis tradicijomis
Pasakos yra svarbi tautosakos dalis, fiksuojanti senąjį gyvenimą. Įvairių šalių liaudies kūriniuose aprašyti tam kraštui būdingi papročiai, paprastų žmonių gyvenimo kasdienybė, maistas, buitis, o taip pat kalendorinės šventės ar kitos tradicijos.
Pasakojimai, perduodami iš kartos į kartą, parodo, kuo žmonės tikėjo, kaip jie gyveno, bendravo, šventė ar dirbo įvairius darbus. Iš pasakų galima sužinoti apie baudžiavą, žmonių ryšį su gamta, liūdną jauniausių brolių likimą, prietarus ir dar daugiau.
Pasakos padeda pažinti aplinką
Liaudies pasakos padeda pažinti tradicijas, o įvairių autorių sukurtos istorijos tampa puikia priemone sužinoti, kas vyksta miškuose, upėse ar laukuose. Pavyzdžiui, skaitydami Tony Wolf „Miško pasakas“ susipažinsite su miško gyvūnų įvairove, o per jų santykius ir nuotykius atsiskleis pagrindinės žvėrelių savybės.
Vytauto V. Landsbergio „Pūkio pasakos“ yra skirtos patiems mažiausiems, o pagrindinis veikėjas lapiukas Pūkis padeda išsiaiškinti įvairius sudėtingus reiškinius.
Pasakos ugdo vertybes, padeda atpažinti gėrį ir blogį
Gėrio ir blogio, kvailybės ir išminties, bailumo ir drąsos priešprieša yra būdinga kone visos pasakoms. Ir, žinoma, ydingi veikėjai galiausiai susilaukia pelnytos bausmės, o sumanūs, drąsūs ir geri personažai tampa nugalėtojais.
Iki pergalingo finalo, kuriame ant laimėtojo pakylos stoja gėris, skaitytojų laukia daug nuotykių. Juk savo gerąsias savybes dar reikia įrodyti. Taigi, pasakos padeda vaikams suprasti draugystės, ištikimybės, atjautos, pagalbos kitiems vertę.
Pasakos padeda plėsti žodyną
Dėl šios priežasties garsiai skaityti vaikams naudinga ir patiems suaugusiems. Neabejoju, kad daugelis taip pat praturtins savo kalbą.
Liaudies pasakose daug gražių tarminių ar kasdienybėje rečiau naudojamų žodžių, įvairių nedažnai sutinkamų junginių. Vaikų kalba tampa turtingesne, jie išmoksta tinkamai naudoti įvairius sinonimus bei kitas kalbos dalis.
Pasakos padeda stiprinti pasitikėjimą savimi
Gėris visada nugali blogį. Tačiau, kaip minėjau kalbėdama apie vertybes, veikėjams tenka daug patirti. Skriaudžiamas herojus kelią skinsis per iš pažiūros neįveikiamas kliūtis. Princai kausis su drakonais, našlaitės kentės nuo pamočių ir raganų skriaudų, o kur dar įvairios laumių ar velnių pinklės? Teigiama visų šių istorijų baigtis įkvepia tikėti, kad ir kokia sudėtinga bebūtų situacija, visada yra išeitis. Jei pavyko pasakų personažams, pavyks ir tau, todėl pasakos tampa įkvėpimo ir pasitikėjimo skatinimo priemone.
Pasakų skaitymas tampa vaikų ir tėvų bendru ritualu
Pasakų skaitymas priešmokyklinukams ir vyresniems vaikams gali sustiprinti tėvų ir vaikų ryšius. Įdomios istorijos skatina dialogą, kurio metu galima pakalbėti apie tai, kaip sekėsi veikėjams, kaip įveikė įvairius iššūkius, ko galima išmokti, kodėl piktadariai buvo nubausti ir t.t.
Skaitymo terapija padeda vaikus atpalaiduoti ir užmigdyti. Klausydami suaugusiųjų balso vaikai gauna itin daug emocijų.
Pasakų knygų rekomendacijos
Siūlome įvairiam amžiui tinkamų knygelių. Vienos idealios skaitymui balsu, kitos patiks pradedantiesiems skaitovams.
Vakaro pasakos iš viso pasaulio
Knyga „Vakaro pasakos iš viso pasaulio“ skirta 5-8 metų vaikams. Pasakos nukels į tolimus
pasaulius, kuriuose personažai virs sriubą iš akmens, kovos su slibinais ar sužinos, kodėl zebrai dryžuoti. Šioje knygoje surinktos gražiausios istorijos iš Argentinos, Bolivijos, Japonijos ir kitų egzotinių šalių.
Tony Wolf „Miško pasakos“
„Miško pasakos“ – vaikiškų knygų klasika. Iliustratoriaus Tony Wolf sukurtame pasaulyje sutiksite ežiukus, pelytes, bebrus, ūdras, vapsvas ir kitus žavius veikėjus, kurie nuolat sugalvos įdomių veiklų ir leisis į netikėtus nuotykius.
Knygos veikėjai – žmogiški miško žvėreliai, kurie prisigalvoja įvairių veiklų. Nuo barsuko, iki skruzdėlyčių. Visi gyvena taikoje ir darnoje, kartu spręsdami įvairius kasdieninius reikalus. Šios pasakos padės vaikams suprasti tokias vertybes, kaip draugystė ir bendruomeniškumas.
Brolių Grimų pasakos apie gyvūnus
Broliai Grimai gerai žinomi pasakoriai, sukūrę tokias žinomą pasaką kaip „Jonukas ir Grytutė“ ir kitas. O štai Brolių Grimų pasakos apie gyvūnus nukelia į mišką, kuriame laukia įvairūs žvėreliai ir jų nuotykiai. Linksmose ir pamokomose istorijose apie gyvūnus išryškėja ir žmonių dorybės bei silpnybės.
Brolių Grimų pasakos
Na ir klasikinės Brolių Grimų pasakos! Knyga iliustruota anksčiau nepublikuotomis anglų dailininko Arturo Rekhemo iliustracijomis. Aprašyme teigiama, kad „skaitytoją pakerės ne tik čia pateikiamų pasakų magija, bet ir lietuviško žodžio grožis, gyva dialogo ekspresija, turtingo, neišsemiamo žodyno klodai.“
Supažindinkite vaikus su Pelene, Snieguole, karalaičiu ir varle bei kitais garsiais herojais!
Danguolė Žalytė „Pasakos apie drąsias mergaites“
Knyga kiekvienai mergaitei, bet skaityti ją gali kiekvienas! Primirštos „Pasakos apie drąsias mergaites“ gali įkvėpti šių dienų mažąsias skaitytojas. Istorijose pasakojama apie sumanias veikėjas, kurios ieško nuotykių, gudrumu įveikia milžinus, pačios išgelbėja princus ir randa laimę.
Aukso tiltas. Lietuvių liaudies pasakos
Rašydama apie pasakų skaitymo naudą minėjau, kad šios istorijos yra puiki priemonė pažinti senąsias tradicijas. Pasakos yra tautos išminties lobynas, į kurį senoliai pririnko įvairių žinių bei patarimų. Tačiau niekas nenori skaityti nuobodžių pamokymų ar pamokslų, todėl visos istorijos apipintos nuotykiais. Knygoje „Aukso tiltas“ surinktos kiek mažiau girdėtos pasakos.
Hans Christian Andersen „Pasakos“
„Karalaitė ant žirnio“, „Bjaurusis ančiukas“, „Piemenėlė ir kaminkrėtys“, „Sniego karalienė“, „Coliukė“ – pasakos, su kuriomis užaugo ne viena karta. Dailiai išleistas rinkinys iliustruotas rašytojo amžininkų Vilhelmo Pederseno ir Lorenco Friolicho iliustracijomis.
Lietuvių liaudies pasakos
Lietuvių liaudies pasakos – dar viena nuostabi rinktinė, kurioje laukia trisdešimt trys pasakos. Tarp jų ir „Eglė Žalčių karalienė“, „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“, „Devyni broliai ir jų sesuo Elenytė“, „Ožka ir vilkas“, „Žmogus, lapė ir vilkas“, „Dangus griūva“ ir kitos. Ši rinktinė sulaukė jau penkto leidimo.
Juokų ir melų pasakos
Juokų ir melų pasakos – mažiems ir dideliems skaitytojams skirta knyga, kuri prajuokins ir niekada nenusibos!
Juokų ir melų pasakos – tam tikras lietuvių liaudies tautosakos žanras, kuriam būdingi ydingi, godūs, kvaili, meluoti ir apgaudinėti mėgstantys veikėjai bei pamokantys siužetai. Skaitydami tokius kūrinius vaikai tikrai ras ir iš ko pasijuokti, ir iš ko pasimokyti.
Vilko išdaigos. Lietuvių pasakos
„Vilko išdaigos“ siūlo ne tik smagias istorijas. Tai tinkama knyga pradedantiems skaityti, nes pasakos parašytos didžiosiomis raidėmis. Žinoma, akį traukia ir smagios iliustracijos. Vilkas – itin populiarus pasakų personažas ir ne visada jis pasirodo tik neigiamame vaidmenyje.
Pranas Mašiotas „Skiemenuotos pasakos“
Įvairūs skaitymo pratimai pradedantiesiems įtraukia skiemenuotas knygeles. Rekomenduoju Prano Mašioto pasakas! Autoriaus pasakėlės išmintingos ir patrauklios. Vaikų laukia susitikimas su kiškiu, žąsinu, kačiuku, ežiu, varle bei kitais personažais. Knygos tekstai parašyti didžiosiomis raidėmis ir padalinti skiemenimis. Šią knygelę verta įtraukti į skaitymo pamokėles vaikams.
Vaikų skaitymo sutrikimai
Dar viena pasakų skaitymo vaikams nauda ta, kad mažyliai pradeda vertinti knygas, supranta, kad po gražiu viršeliu slypi nepaprastas pasaulis ir nori patys išmokti perskaityti, kas jose parašyta.
Kiek anksčiau rašiau tema apie tai, kaip išmokyti vaikus skaityti. Šiame įraše rasite daugiau informacijos apie skaitymo užduotis priešmokyklinukams ir pirmokams, taip pat rekomendavau ir skaitymo užduotėles.
Visgi, nors knygos yra malonumas ir daug mažylių noriai jomis domisi, deja skaitymo ir rašymo sutrikimai daliai vaikų neišvengiami.
Skaitymas ir rašymas yra labai sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja kalbos suvokimas, smulkieji judesiai, garsų suvokimas ir susiejimas su vaizdiniais, garsų suliejimas į visumą ir kiti veiksniai. Teigiama, kad bent 10% vaikų susiduria su rimtesniais nei įprasta sunkumais.
Dažniausi skaitymo sutrikimai tokie: vaikai nesieja raidžių su garsais, neatskiria simbolių, jiems skaitant liejasi raidės, neskiria panašiai skambančių garsų, negirdi žodžio ar sakinio pabaigos, dėl menko žodyno sunkiai suvokia tekstą.
Ką daryti pastebėjus, kad jūsų vaikui būdingas kažkuris skaitymo sutrikimas? Visada verta pasikonsultuoti su specialistais, na o bendrieji patarimai tokie:
Žodyno turtinimas. Tam tinka pasakų skaitymas ir kitos knygelės. Taip pat įvairūs skaitymo žaidimai.
Artikuliacinio aparato lavinimas. Čia padės įvairūs pratimai, tokie, kaip liežuviu pasiekti lūpas, dantis, išriesti liežuvį dūdele ir pan. Daug vertingų pratimų rasite šioje svetainėje.
Girdimojo suvokimo lavinimas. Tikslas – padėti vaikams skirti garsus pagal jų skambesį ir susieti su parašytais ar nupieštais objektais. Užduotys apima paveikslėlių, prasidedančių nurodytu garsu atrinkimu, pirmo žodžio garso įvardinimu, žodžių iš nurodytos eilės sugalvojimu ir t.t. Fonetinį supratimą stiprina ir vaikiškų dainelių klausymas, ritmiškas plojimas, skiemenavimas.
Sutrikimai gana dažnai kyla ne tiek dėl fiziologinių, kiek dėl psichologinių priežasčių. Todėl skaitymo užduotys vaikams turi priminti žaidimą ir nekelti streso. Būtina skaitinius tinkamai parinkti pagal mažylio amžių. Todėl primenu, kad visada verta kreiptis į logotipus ar kitus specialistus ir pasikonsultuoti.
Baigdama tekstą, kuriame nagrinėju, kodėl vaikams verta skaityti pasakas, noriu priminti, kad gausiame knygų asortimente galite rasti pasakų žanrui artimų istorijų ir suaugusiems. Jei jau nebesižavite vaikiška literatūra, atsiverskite autorių Edgar Allan Poe ar Howard Phillips Lovecraft rinktines. Nenusivilsite! Na, o jei jausmus vis dar virpina Pelenės istorija, tai priminsiu, kad daug meilės romanų ją atkartoja ir interpretuoja. Tad skaitykite. Kartu su vaikais ir vieni, bet būtinai skaitykite!
Palikite komentarą