Praeities paslaptys, prarasta meilė ir netikėti atradimai

Kodėl, kodėl, kodėl, rašytojai sugalvoja gerą istoriją, ir tada sumąsto ją supinti su kažkokia dar viena ir taip rašyti knygą per dvi laiko atkarpas. Per visą gyvenimą gal tik kelias tokias knygas esu skaičiusi, kur abi istorijos buvo žiauriai geros. Lygiai tas pats ir su „Smėlio laikrodžiu“. Knyga padalinta į du laikus, ir vienas iš jų toks geras, toks įtraukiantis, o kitas visiškai neįdomus ir tik praverst puslapius norisi, kad prie pirmos istorijos galėčiau grįžt. Aišku, nepraleidinėjau, pabaigoj visai neblogai ten apsijungė viskas, bet esu tikra, kad palikus tik vieną istoriją ir ją išplėtus, būtų buvę tūkstantį kartų geriau…

1953 metais Klojai yra trylika metų. Jos šeima negyvena pasiturinčiai, tad tėvai kiekvieną vasarą, trims savaitėms mergaitę išsiunčia į pusseserių šeimą, Tenbio miestelį. Tačiau Kloja dėl to nė kiek neliūdi – atvirkščiai! tai mėgstamiausias jos laikas metuose! Tenbis – paplūdimio miestelis, kuriame gyvena geriausias jos draugas Liu. Jiedu dienų dienas leidžia prie jūros, svajoja, įsivaizduoja savo ateitį ir krečia išdaigas. Tačiau su kiekvienais metais Kloja vis labiau bręsta, ima su pusseserėmis vaikščioti į šokius, rūpintis savo išvaizda ir galvoti apie berniukus. Liu už ją jaunesnis ir ne visada jų norai sutampa, tad tokia stipri draugystė ima braškėti. O atsitikus didžiulei nelaimei, viskas dar labiau apverčia Klojos gyvenimą.

2014 metai. Norai keturiasdešimt, ji lankosi pas psichologą, palieka savo draugą, ir meta saugų, ramų darbą. Ji nori iš naujo pajausti gyvenimą ir išnuomavusi savo butą pabėga į Tenbį. Ten, susipažinusi su keliais žmonėmis ir aplankiusi senelę randa netikėtų sąsajų. Jai pamažu ima aiškėti, kodėl jos mama taip nenorėjo, kad jį vyktų į šį miestelį…

Tai va, pirma istorija fantastiška. Antra nuobodi. O iš esmės, tai toks lengvas, ganėtinai banalus romanas apie šeimos paslaptis ir vieno iš vaikaičių kapstymąsi jose. Daug tokių knygų yra, ir ši tikrai neišskirtinė. Kas labai smagu, kad knygos gale yra mini, bet smagus interviu su autore ir knygoje minėtų pyragaičių receptas. Tokios smulkmenėlės mane visad nudžiugina.