Volstryto brokerio Patriko Beitmano gyvenimas be pagražinimų ir nutylėjimų. Prabangus gyvenimo būdas, populiariausi vakarėliai, restoranai, egzotiški patiekalai, dizainerių drabužiai, gražiausios merginos ir garsūs asmenys pašonėje. Ar to užtenka išvaizdžiam ir turtingam vyrui? Ne. Be to jis mėgaujasi benamių žudymu, prostitučių kankinimu, narkotikais, apskritai bet kuo, kas šauna į galvą ir ko norisi.
Knygoje dominuoja ne tik smurtas, čia gausu informacijos apie prabangius daiktus, maistą, minima daug žmonių pavardžių. Veikėjai nuolat konkuruoja tarpusavyje, siekdami pasirodyti galingesni, turtingesni, gražesni. Vienas turi soliariumą namuose, kitas stengiasi pasipuikuoti kuo nors dar brangesniu. Vyras stebėdamas aplinką, mato tik firmas, dizainerius, pavyzdžiui, nusakoma visa draugo apranga, kokio dizainerio kostiumas, iš kur liemenė, kokia piniginė, batai, net kojinės ir tos nelieka nepastebėtos. Moterų apranga taip pat nusekama akyla psichopato akimi, išvardijami jų vilkimų drabužių kūrėjai, įvardijama ir audinio medžiaga. Apskritai, merginos vertinamos pagal kūno apimtį, plaukų spalvą, kojų ilgumą ir, žinoma, jų dėvimus drabužius. Viskas ką jos kalba yra kvaila, jos nieko nenusimano, kai kurios net nemoka kalbėti, nes yra emigrantės, su tuščiomis svajonėmis.
Kai kurios vietos tokios sutirštintos, kad nejučia pradėjau „Psichopatą” vertinti kaip satyrinį ar ironišką kūrinį. Scena kai Patrikas tyčiojasi iš benamio, išlupa akis, subado peiliu ir galiausiai dar sutraiško šuniuko kojas. Vaizdinys kylantis vaizduotėje toks kupinas įsiūčio, kraujo, bejausmio kankinimo, ir viską vainikuoja tai, kad suluošintas ir vis dar bandantis judėti šuniukas kankintojui atrodo juokingai.
Knyga ir drausta, ir cenzūruota, susilaukusi daug dėmesio, daug neigiamos reakcijos. Gyvenimas nėra tik juodas ir baltas, tačiau šioje knygoje parodoma juodoji pusė. Ta tamsi žmogaus dalis, kurioje glūdi žiaurumas, pyktis, nežaboti, laukiniai troškimai. Skaitant nejučia raukiausi, tik nesupraskite klaidingai, vaizdiniai gali sukelti šleikštulį, gal net pyktį ar nerimą dėl tokių žmonių egzistavimo, bet tai yra tikra, pačia gryniausia vidinių demonų forma. Sakant, kad knyga paliko gerą įspūdį ir sužavėjo, nereiškia žavėjimosi smurtu ar pinigų švaistymu, tai tiesiog kūrinys, atskleidžiantis tam tikrą dalį pasaulio ir jo gyventojų peripetijų. Šokiruojanti knyga, kupina atviro smurto scenų ir prabangių dalykų pradeda varginti, nes vardijama tiek daug, darosi nuobodu vėl pamačius Armani kostiumas, Perier vanduo, stručio odos piniginė ir dar ir dar ir dar.
Sėkmingi žmonės, kokius juos matome viešumoje ir kokie jie viduje. Išlaisvinti žvėriški troškimai, seksualinės fantazijos – žmogaus vidus be nutylėjimų visu savo gražumu. Patriko Beitmano sąmonės srautas atskleidžia visuomenės problemas: nužmogėjimą, susvetimėjimą, žmonių skirstymą pagal socialines grupes.
Palikite komentarą