TOP 9 naujai atgimusios klasikos knygos

Literatūrinė klasika – tai daugybės metų išbandymą įveikę kūriniai, kurie net bėgant šimtmečiams ar tūkstantmečiams išlaiko savo aktualumą ir stebina skaitytojus rašytojų išmone. Šie leidiniai pasižymi išskirtiniais siužetais, sudėtingais veikėjų pasauliais ir dažnai laikomi privalomais perskaityti kiekvieno literatūros mylėtojo. Interneto knygynas patogupirkti.lt kviečia susipažinti su gerai žinomais kūriniais, kurie atgimė iš naujo ir skaitytojus pasiekia su nauju įvaizdžiu.

Viljamas Šekspyras „Romeo ir Džuljeta“

Klasika, gyvuojanti jau daugiau nei 400 metų, amžiams įėjusi į privalomų perskaityti knygų sąrašą – tai legendinio anglų poeto ir dramaturgo Viljamo Šekspyro šedevras „Romeo ir Džuljeta“. Atnaujintame „Almos litteros“ leidime nemirtinga mirtingųjų meilės istorija prisikelia iš naujo, primindama skaitytojams tyros, tačiau pasmerktos meilės simbolį.

Dvi įtakingos šeimos Veronos mieste Italijoje – Montekiai ir Kapulečiai – amžini ir mirtini priešai. Visgi, kai į šeimų vaidus ir kilusią politinę įtampą įsipaišo meilė – visa tai tampa nebesvarbu. Kai Romeo Montekį ir Džuljetą Kapuleti aplanko tyriausias pasaulyje jausmas, neturintis jokių ribų, lydimas jaunatviškos aistros bei nutrūktgalviškumo, jie dėl meilės leisis į bet kokias avantiūras ir kovos iki paskutinio atodūsio. Jų neišskirs net mirtis.

Hermann Hesse „Skaitymai minutėms“

 Hermann‘as Hesse – daugumos lietuvių pamiltas vokiečių ir šveicarų poetas, Nobelio literatūros premijos laureatas, kūręs XIX-XX a. Savo kūryboje jis gilindavosi į žmogaus asmenybės krizę, būties dualumą, žmogaus poliariškumą. Jo knygose atsispindi ir rašytojo daugiakultūrinė patirtis – savo gyvenimo metais jis nemažai keliavo po Šveicariją, Italiją ir Indiją, jo kūriniuose nagrinėjamos Indijos ir Kinijos filosofijos, taip pat jo santykis su vokiečių nacionalizmu.

„Skaitymai minutėms“ – tai leidyklos „Trigrama“ naujai išleistas Hermann‘o Hesse‘s minčių rinkinys. Surinktos iš knygų ir laiškų, šios mintys supažindina skaitytoją su rašytojo požiūriu į politiką, visuomenę ir individą, žinojimą ir sąmonę, tikrovę ir vaizduotę, laimę, meilę, jaunystę ir senatvę.

Kazys Binkis „Atžalynas“

 Nauja, šiuolaikiško dizaino leidyklos „Alma littera“ knygų kolekcija kviečia skaitytojus atrasti reikšmingiausius XX a. lietuvių rašytojus, tapusiais lietuvių literatūros klasika – puikus pasirinkimas moksleiviams ir visiems, norintiems susipažinti su legendiniais lietuvių literatūros kūriniais.

Avangardisto Kazio Binkio drama „Atžalynas“ – tai odė jaunimui, nukelianti į tarpukarį ir spinduliuojanti tikėjimą jaunu žmogumi, jo idealais ir pasirinkimais. Tėvų netekusį Petrą Keraitį priima globoti dėdė su žmona. Nors dėdės namuose jam ne visada lengva, tačiau jis stengiasi būti geras, taikstosi su dėdienės užgaidomis. Jam ypač patinka gimnazijoje, bet vieną dieną ramybę aptemdo vagystė – klasėje dingo auklėtojo piniginė. Visų nuostabai, nusikaltęs prisipažįsta doras ir kuklus Petras… Ar jis tikrai apsivogė? Kodėl? O gal tai kur kas painesnė istorija, kuri taps svarbia pamoka visai mokyklos bendruomenei?

George Orwell „Gyvulių ūkis“

 „Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus“ – įtikinanti ir bauginanti George Orwell knygos „Gyvulių ūkis“ žinutė, kaip niekada aktuali neramumų bei įtampos kupiname pasaulyje. Deja, bet visos revoliucijos prasideda nuo kilniausių idealų, kurie greitai pamirštami ir sutrypiami, o visuomenės ir politikos ydos niekur nedingsta.

„Gyvulių ūkis“ – žinomiausia anglų rašytojo alegorinė pasaka, atgimusi naujame spalvingame pavidale. Alegorinė pasaka vaizduoja gyvulių sukilimą Anglijos ūkyje, šmaikščiai žvelgiant į autoritarizmo pavojus, komunizmo žiaurumą ir absoliučios valdžios galią. Knygoje kalbama apie politines galias ir manipuliacijas visuomenės ideologijomis, taikliai aprašoma, kaip utopijos vizija pavirsta į diktatūrą, kaip revoliucija, žadėjusi naudą visiems, tampa išdavyste. G. Orwello knyga vos pasirodžiusi buvo greitai uždrausta SSRS, tačiau ir šiais laikais yra vis dar yra draudžiama skaityti Kuboje ir Šiaurės Korėjoje. Naująjį leidimą Lietuvos skaitytojams pateikė leidykla „Jotema“.

Markas Aurelijus „Sau pačiam“

Garsusis Romos imperatorius ir karvedys Markas Aurelijus šiuolaikiniame pasaulyje prisimenamas net po 2000 metų – ir ne tik dėl savo žygdarbių, bet ir svarbių stoicizmo filosofijos minčių. Jo filosofiniai užrašai „Sau pačiam“ – tai po imperatoriaus mirties rastos mintys, atgimusios šių dienų skaitytojams.

„Mūsų gyvenimas – tai kova ir klaidžiojimas svetimame krašte”, – sako Markas Aurelijus. Savo užrašuose jis plėtoja aktualumo neprarandančias mintis – apie žmogaus padėtį pasaulyje, bando išsiaiškinti žmogaus ir pasaulio vienovės galimybę. Naująjį leidimą išleido „Alma littera“.

Erich Maria Remarque „Vakarų fronte nieko naujo“

 Gerai žinomas romanas, leidykloje „Jotema“ atgimęs nauju įvaizdžiu – gilus, paprastas ir aktualus pasakojimas, laikomas bene išradingiausiu ir įtakingiausių kūriniu apie karą – „Vakarų fronte nieko naujo“. Vokiečių rašytojas Erich‘as Maria Remarque ne veltui vadinamas „prarastosios kartos“ rašytoju – tai karta, patyrusi Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, nacių terorą ir kitas praėjusio amžiaus negandas. Tai atsispindi ir jo kūryboje – rašytojas skaitytojams pasakoja apie skaudų žmonių likimą, tragiškus likimus, liūdesį ir neišvengiamybę.

Romane „Vakarų fronte nieko naujo“ E. M. Remarque pasakoja apie Paulių Boimerį bei jo bendraamžius, atsidūrusius Pirmojo pasaulinio karo žiaurumų akivaizdoje. Tai buvo vienas pirmųjų kūrinių šį karą vaizdavęs atvirai, su tragizmo, o ne patoso gaidele, kuriame buvo gilinamasi į mirties akivaizdoje atsidūrusių jaunuolių dvasines būsenas.

Vincas Krėvė-Mickevičius „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“

Lietuvių prozininkas ir dramaturgas Vincas Krėvė-Mickevičius, padarė milžinišką įtaką lietuvių literatūrai, praplėsdamas jos problematiką, praturtindamas meninę raišką ir priartindamas šalies kūrybą prie Vakarų literatūros. Savo kūryboje jis aukštindavo žmogaus individualumą, bendrystę su gamta bei savo šaknimis, apmąstydavo istorines ir psichologines problemas.

Naujajame „Margi raštai“ leidyklos leidime „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ sutalpinti V. Krėvės – Mickevičiaus surašyti padavimai bei vieni svarbiausių jo kūrinių – apsakymai „Skerdžius“ ir „Galvažudys“.

Harper Lee „Nežudyk strazdo giesmininko“

 1960 m. pasirodžiusi knyga „Nežudyk strazdo giesmininko“ akimirksniu pelnė skaitytojų pripažinimą ir amžiams buvo įrašytą į literatūros istoriją. Po metų nuo išleidimo ši knyga pelnė Pulicerio premiją, o iki šių dienų iš viso buvo parduota virš 40 milijonų knygos egzempliorių. Leidinys dar kartą atgimė leidykloje „Jotema“, atspausdintas ant negelstančio Munken Premium popieriaus, užtikrinančio, kad šis klasikos perlas džiugins ne vieną skaitytojų kartą.

„Nežudyk strazdo giesmininko“ – tai istorija apie smalsią mergaitę Džiną Luizą, kurios lūpomis pasakojama, kaip jos tėvas advokatas Finčas, inteligentiškas ir išsilavinęs vyras, imasi ginti juodaodį, neteisingai apkaltintą baltosios moters išprievartavimu. Toks advokato žingsnis sukelia visuomenės pasipiktinimą ir pakeičia visos Finčų šeimos gyvenimą.

Virginia Woolf „Bangos“

Klasikė Virginia Woolf – viena svarbiausių XX a. moderniosios anglų literatūros figūrų. Savo kūryboje rašytoja atkreipia dėmesį į svarbius istorinius įvykius, aprašo karo beprasmybę, vidinius konfliktus, visuomenės kritiką, paliečia tokias temas kaip beprotybė ir savižudybė.  Nors knyga „Bangos“ nėra laikoma jos žymiausiu romanu, tačiau tai svarbus eksperimentinis ir vienas sudėtingiausių autorės kūrinių. Pasak V. Woolf, ši knyga – tai romano ir pjesės hibridas, parašytas jos pačios tikruoju stiliumi.

Naujajame leidyklos „Vaga“ leidime aprašomos šešios „savastys“, šešios išpažintys, susipinančios, užliejančios, genančios viena kitą tarytum jūros bangos – žmogaus vidinio gyvenimo potvyniai ir atoslūgiai. Leisdamiesi į tapatybės archeologiją, jie fantazuoja, filosofuoja, šmaikštauja ir atvirai išpažįsta asmeninius triumfus bei nesėkmes. Laikas, patirtis ir branda verčia juos pripažinti, kad jų tapatybės, nuo vaikystės iki senatvės formavusios viena kitą, išliko unikalios – ir iš esmės viena kitai nepažįstamos, nepažinios.