Knygų prekybos vietas kas mėnesį pasiekia kelios dešimtys naujų knygų – romanų, knygų vaikams, poezijos ar negrožinių kūrinių. Tačiau tik dalis jų išlaiko laiko išbandymą ir yra atsimenami po kelerių metų. Jei jūsų paklaustų, ką skaitėte prieš penkerius ar trejus metus, – kokie pirmi pavadinimai šautų į galvą?
Leidykla „Baltos lankos“ pažvelgė į pastarųjų penkerių metų Lietuvos knygų leidybos tendencijas ir pamėgino susumuoti, ką skaitėme ir kuo domėjomės per pastarąjį penkmetį, kurie leidiniai įsitvirtino kaip savotiškas kanonas.
„Kas mėnesį vien mes išleidžiame iki dešimties naujų knygų. Stengiamės jausti literatūrinio pasaulio pulsą ir rūpinamės, kad skaitytojus pasiektų kokybiška verstinė bei lietuvių autorių literatūra. Nors nuogąstavimų buvo įvairių, leidybos planų, tiesą sakant, net ir karantinas nepakoregavo. Tačiau ką jis paskatino padaryti – tai žvilgtelėti atgal, įsižiūrėti, kokios knygos buvo populiariausios. Nubrėžėme sau simbolinę ribą ir susumavome, kuriuos leidinius skaitytojai labiausiai pastebėjo nuo pat 2015-ųjų“, – sako leidyklos „Baltos lankos“ direktorė Kotryna Žukaitė.
2015 m. – neblėstantis „Silva rerum“ populiarumas
Populiariausios ir perkamiausios prieš penkerius metus vienareikšmiškai buvo rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės tuomet dar pirmosios trys tetralogijos „Silva rerum“ dalys.
Taip pat ant bangos laikėsi skandinaviški detektyvai – ypač Jo Nesbø knygų serija apie Harį Hūlę. Daug dėmesio susilaukė Lietuvos skaitytojų itin pamėgto japonų autoriaus Haruki Murakami nauji vertimai „Dramblys pradingsta“ (iš japonų k. vertė Jurgita Polonskaitė) bei „Vyrai be moterų“ (iš japonų k. vertė Gabija Čepulionytė).
„Dar viena tikrai didžiulio dėmesio susilaukusi knyga – Kristinos Sabaliauskaitės apsakymų rinkinys „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“, kurį sudaro lietuviškai išleistame rinkinyje „Danielius Dalba ir kitos istorijos“ skelbti apsakymai „Juodieji Franko perlai“, „Vilnerio sugrįžimas“ ir „Vilniaus vėtrungės“. Šie kūriniai atspindi tris Vilniaus miesto praeities gyvavimo klodus: lenkiškąjį, žydiškąjį ir sovietinį-nomenklatūrinį. Kiekvienas rinkinio apsakymas atveria vis kitokią Vilniaus panoramą, o apsakymuose ironiškai, filosofiškai ir kartu jautriai apmąstoma mūsų istorinė patirtis“, – sako K. Žukaitė.
Nuo 2016 m. iki šiol tarp skaitomiausių – „Stouneris“ ir „Paskutinės apeigos“
2016 m. didžiulis populiarumas ir toliau lydėjo lietuvių autorius: ketvirtoji K. Sabaliauskaitės romano „Silva rerum“ dalis buvo itin laukta ir dėl to tiesiog graibstoma skaitytojų.
Šiais metais išryškėjo ir dvi naujos skaitytojus sužavėjusios literatūrinės naujienos, kurių populiarumas neblėsta iki šiol: Johno Williamso romanas „Stouneris“ (iš anglų k. vertė Violeta Tauragienė) bei Hannah Kent knyga „Paskutinės apeigos“ (iš anglų k. vertė Jovita Groblytė-Hazarika) tapo savotiškais riboženkliais, su kuriais vėliau buvo lyginamos panašaus žanro knygos.
„Matome, kad neblėso J. Nesbø populiarumas, tačiau akivaizdžiai tais metais skaitytojams tikru atradimu tapo J. Williamso „Stouneris“ – knyga, su kuria vėliau bus lyginamos kitos tokios iš pirmo žvilgsnio paprastą, niekuo neypatingą buvimą ir kasdienį gyvenimą aprašančios ir įprasminančios knygos. Taip pat būtent šiais metais prasidėjo ir H. Kent sėkmės istorija: atšiaurumu ir gilumu dvelkiančios jos „Paskutinės apeigos“ tapo tikru hitu“, – pasakoja K. Žukaitė.
Iš negrožinių knygų populiarumu išsiskyrė Rimvydo Petrausko veikalas „Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos“.
2017 m. – santykių romanai bei K. Ishiguro atgimimas
Žvelgiant į 2017 m. matyti, kad bene labiausiai skaitomi buvo šeimos santykius narstantys romanai: tai liudija didžiulis Lauren Groff romano „Moiros ir Furijos“ (iš anglų k. vertė Aistė Kvedaraitė-Nichols) bei Colleen Hoover knygos „Mes dedame tašką“ (iš anglų k. vertė Laima Pacevičienė) populiarumas. Skaitytojų dėmesio sulaukė ir Dinah Jefferies romanai „Arbatos plantatoriaus žmona“ bei „Šilko pirklio dukra“ (abi iš anglų k. vertė Inga Stančikaitė).
Populiarumu išsiskyrė ir nedidelės apimties Roberto Seethalerio knyga „Visas gyvenimas“ (iš vokiečių k. vertė Rūta Jonynaitė) bei antrasis Hannah Kent romanas „Gerieji žmonės“ (iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė).
„Būtent „Moirų ir Furijų“ populiarumas iš 2017 m., ko gero, įsiminė labiausiai, taip pat išsiskyrė ir minėtąją „Stounerio“ tradiciją savotiškai tęsiančio Roberto Seethalerio skaitomumas. Žinoma, šalia amžinai aktualių, populiarių ir mėgstamų K. Sabaliauskaitės ar J. Nesbø stoja ir ilgam įsitvirtina tų metų Nobelio literatūros premijos laureatas Kazuo Ishiguro ir jo knyga „Dienos likučiai“ (iš anglų k. vertė Mėta Žukaitė)“, – sako leidyklos „Baltos lankos“ direktorė.
2018 m. – K. Ishiguro ir K. O. Knausgårdo metai
Tarp vasaros skaitomiausių 2018 m. triumfavo Jane Harper detektyvas „Sausra“ (iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė) ir A. J. Finn psichologinis trileris „Moteris lange“ (iš anglų k. vertė Aidas Jurašius).
Tačiau tikru literatūriniu įvykiu tapo Karlo Ove’s Knausgårdo autobiografinių romanų ciklo „Mano kova“ pirmosios dalies „Mirtis šeimoje“ (iš norvegų k. vertė Justė Nepaitė) pasirodymas. Knyga buvo išleista tiesiai Vilniaus knygų mugei ir sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo.
„Tai tikrai buvo metai, kai žodžių junginį „Mano kova“ girdėjome itin dažnai, o norvegų autoriaus K. O. Knausgårdo pavardė taip pat buvo nuoširdžiai linksniuojama. Išleidome pirmąją ciklo knygą ir tuo pradėjome kelionę, kuri kartu su skaitytojais trunka iki šiol: prieš akis – dar trys ciklo dalys, kurias planuojame išleisti. Žinoma, tais pačiais metais skaitytojai labai daug dėmesio skyrė Kazuo Ishiguro bei jo romanui „Neleisk man išeiti“ (iš anglų k. vertė Jovita Liutkutė)“, – pasakoja K. Žukaitė.
2019 m. – „Petro imperatorės“ fenomenas
Tai metai, kurie Lietuvos literatūros pasaulyje vienareikšmiškai buvo paženklinti Kristinos Sabaliauskaitės vardu. Jos naujasis romanas „Petro imperatorė“ tapo tikra literatūrine sensacija, o pirmasis tiražas buvo išparduotas net nepasiekęs prekybos vietų lentynų. Nepraėjus metams, knygos tiražas jau kartotas 7 kartus ir artėja prie 100 000 egzempliorių.
„Tai bene labiausiai nuo pat nepriklausomybės atgavimo linksniuota knyga, kurią skaitytojai noriai perka iki šiol. Toks populiarumas ir dėmesys, kokio susilaukia autorė, tik patvirtina, kad ji ne veltui vadinama tikru fenomenu lietuvių literatūroje“, – įsitikinusi K. Žukaitė.
Kitos didžiulio populiarumo susilaukusios knygos – tai Heather Morris „Aušvico tatuiruotojas“ (iš anglų k. vertė Vytautas Petrukaitis), Naomi Alderman „Galybė“ (iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė). Tikru hitu tapo ir perleistas Margaret Atwood romanas „Tarnaitės pasakojimas“ (iš anglų k. vertė Nijolė Regina Chijenienė), kurio tęsinį „Liudijimai“ planuojama išleisti 2020 m. rudenį.
„2019 m. taip pat išsiskyrė tuo, kad itin skaitomas buvo Mathiaso Enard’o romanas „Kompasas“ (iš prancūzų k. vertė Violeta Tauragienė) – sodrus, sudėtingas, žinių turtingas tekstas, kurio populiarumas leido užčiuopti, kad vėl imta vertinti ir skaityti rimtoji literatūra“, – tendenciją įvardija leidėja.
Ko tikėtis 2020-aisiais?
Praėjus pirmajam metų pusmečiui ir išgyvenus karantiną išlieka aktualus klausimas, kokios knygos bus populiariausios šiemet.
Pasak K. Žukaitės, kol kas matyti, kad žmones domina tikromis istorijomis paremtos knygos, jie nesibaido ir aktualijas atliepiančių istorijų.
„Matome, kad žmones domina tikros istorijos, domina knygos, kuriose savitai ataidi šių dienų aktualijos, – kaip, pavyzdžiui, per karantiną didžiulio populiarumo sulaukusiame Mary Beth Keane romane „Šiltinė“ (iš anglų k. vertė Vytautas Petrukaitis) ar klasikiniame Albert’o Camus veikale „Maras“ (iš prancūzų k. vertė Rožė Jankevičiūtė). Didelio dėmesio susilaukė ir tolimųjų rytų kolorito prisodrinti romanai: Min Jin Lee „Pačinko“ (iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė) ir Yoko Ogawa „Begalinė lygtis“ (iš japonų k. vertė Gabija Enciūtė)“, – vardija K. Žukaitė.
Kalbant apie būsimas knygas ir užsimenant, ko tikėtis skaitytojams, galima pradžiuginti šiuolaikinės literatūros gerbėjus: tikras literatūrinis įvykis Virginie Despentes romanas „Vernonas Subutexas 1“ (iš prancūzų k. vertė Paulius Jevsejevas) jau iškeliavo į prekybos vietas. Netrukus nauju vertimu galės mėgautis Kazuo Ishiguro gerbėjai, nes pasirodys jo knyga „Palaidotas milžinas“, taip pat lietuvių kalba bus išleista ir garsioji Hanya Yanagihara knyga „Mažas gyvenimas“.
„Ir toliau tęsime svarbių rimtosios literatūros vertimų tradiciją: pasirodys brazilų autorės Clarice Lispector knyga „Arti laukinės širdies“, W. G. Sebaldo veikalas „Austerlicas“ bei Gianfranco Calligarich „Paskutinė vasara mieste“, – pristatydama planus žada leidyklos direktorė.
Palikite komentarą