Paskutiniame literatūros provokatoriaus M. Houellebecqo romane triumfuoja meilė

Šiuolaikinės prancūzų literatūros žvaigždė Michelis Houellebecqas, vienų dievinamas, kitų nekenčiamas, sugrįžta su naujausiu romanu „Sunaikinti“ (vertė Liucija Baranauskaitė-Černiuvienė, išleido „Kitos knygos“). Rašytojas lieka ištikimas sau – jis ir toliau nepatogus, ironiškas, net sarkastiškas, knygoje gausu aštrių, pranašiškų įžvalgų, tačiau šįkart jis suteikia vilties ir išpažįsta tikėjimą meile. Autorius teigia, kad tai paskutinis jo grožinis kūrinys.

„Ši knyga skirta tiems, kurie jau žino, ką reiškia pasibaigusi meilė, tiems, kurie yra slaugę išeinančius iš šio pasaulio artimuosius ar lankę šeimos narius senelių namuose. Ji kalba apie valią gyventi ir apie saitus su gyvenimu, kurie vienų yra labai tvirti, o kitų silpnesni, trūkinėjantys“, – teigia leidyklos „Kitos knygos“ redaktorė Aira Niauronytė.

„Sunaikinti“ – daugiaplanis romanas, atskleidžiantis rašytojo pomėgį žaisti žanrais. Jis prasideda kaip distopija su politinio trilerio elementais: paslaptinga teroristų grupuotė išplatina vaizdo įrašą, kuriame ekonomikos ir finansų ministrui Briuno Žiužui nukertama galva. Netrukus trileris virsta šeimos drama, o jos pagrindinis veikėjas – to paties ministro patarėjas Polis Rezonas. Jis graužiasi dėl pašlijusių santykių su žmona, slaugo insulto ištiktą tėvą, netrukus ima suvokti, kad ir jo paties laikas sparčiai eina į pabaigą. Galiausiai pasakojimas įgyja transcendentinį lygmenį, padėdamas susitaikyti su gyvenimo trapumu, jo laikinumu ir visu tuo, kas neišvengiama.

Pasak M. Houellebecqo, būtent artėjanti tėvo mirtis paskatina Polį ir jo žmoną Prudansą atrasti vienas kitą iš naujo, būtent artėjanti mirtis priverčia jį pasikalbėti su tėvu, ištarti lemtingus žodžius, kuriuos visada atidėliojo.

Iš ankstesnių knygų naujasis M. Houellebecqo romanas išsiskiria santūresne kalbėsena, melancholija ir šiltu optimizmu. Lenkijoje jis pavadintas „ciniko meilės testamentu“, Švedijoje – „mielu pranešimu apie civilizacijos mirtį“, Slovakijoje – „meilės ir tikėjimo romanu, sugriovusiu ciniko reputaciją“.

Gilindamasis į egzistencines žmogaus problemas, M. Houellebecqas apčiuopia ir kitas svarbias šiuolaikybės temas. Tai etiniai ir politiniai klausimai, demografiniai iššūkiai, mokslo pažangos ir humanizmo regreso santykis, pramonės ir ekologijos suderinamumas, šiuolaikinių dvasingumo formų aktualumas. Šias temas prancūzų literatūros provokatorius gvildena su kandžia ironija, kasdieniškai, be sunkiasvorių metaforų, tarsi iš stebėtojo pozicijos. Kaip ir ankstesniuose kūriniuose, rašytojas ir toliau svarsto Vakarų civilizacijos likimą, siekia įžvelgti ne tik Prancūzijos, bet ir kone visos žmonijos ateitį. Skaitytojui tarsi leidžiama suprasti, kad ši civilizacija jau nugyveno jai skirtą laiką ir yra įžengusi į nuopuolio erą.

M. Houellebecqas – vienas garsiausių ir provokatyviausių XX–XXI a. sandūros rašytojų ne tik Prancūzijoje, bet ir visame Vakarų pasaulyje, 2022 m. nominuotas Nobelio premijai, jo knygos išverstos į daugiau nei 40 kalbų. „Sunaikinti“ yra aštuntasis M. Houellebecqo romanas lietuvių kalba. 2010 m. už romaną „Žemėlapis ir teritorija“ rašytojas pelnė Gouncourt’ų premiją, o pasirodžius „Serotoninui“ gavo aukščiausią Prancūzijos valstybinį apdovanojimą – Garbės legiono ordiną.

Knygos leidybą remia Lietuvos kultūros taryba ir Prancūzų institutas Lietuvoje (O. Milašiaus programa knygų leidybai remti).