Man labai labai patiko abu serialo „American crime story“ sezonai. Tik pirmas apie OJ Simpson teismą, tiek antrasis apie Versaci nužudymą. Jau taip gerai pastatyti, jau tokia gera muzika, jau tokia nuostabi vaidyba, vietų, laiko, emocijų atkūrimas tiesiog tobulas. Sužiūrėjom abu sezonus per neįtikėtinai trumpą laiką ir jau beprotiškai trečiojo laukiam, nors apie jį dar tik gandai sklando. Serialas ne tik išvardintais dalykais geras, bet ir tuo, jog nepateikia nusikaltimų tik iš vienos pusės: leidžia žiūrovui pamatyti ir visas priežastis, ir pasėkmes ir pilnai suprasti, kodėl viskas įvyko, kaip įvyko. Apie serialą užsivedžiau todėl, kad ši knyga man labai priminė pirmąjį sezoną. Įžymaus, tautos numylėto turtuolio teismą, kuomet įkalčiai ne jo pusėje, tačiau galia, valdžia, įtaka ir pinigai pavaldūs būtent jam.
Džeimsas Vaithausas – Jungtinės Karalystės ministro pirmininko patarėjas. Tauta jį myli, nuostabaus grožio žmona Sofi jį myli, du maži vaikai jį dievina. Jo gyvenimas idiliškai tobulas. Iki to vakaro, kai jis yra priverstas prisipažinti Sofi apie savo neištikimybę. Darbe jis mezgė tarnybinį romaną, kuris taip paprastai neužsibaigė. Jo jauna, nuostabiai graži ir protinga padėjėja Olivija apkaltina jį išprievartavimu. Džeimsas puikiai suvokia, kas jo laukia: neigiamas viešumas, sekinantys teismai, žeminantys žvilgsniai, o svarbiausia – karjeros griūtis. Jį gins geriausi advokatai, tačiau Olivijai padės Keitė Vudkroft – karališkoji advokatė, kvalifikuota lytinių nusikaltimų tyrimų kaltintoja. Keitė įsitikinusi Džeimso kalte ir padarys viską, kad nepriekaištingas jo įvaizdis sugriūtų.
Goodreads šios knygos vertinimai žiauriai geri. Ir pagaliau aš sutinku su didžia dauguma. Knyga tikrai labai gerai parašyta: įtraukia, nepaleidžia, vis kuo nors nustebina ir priverčia patį skaitytoją taip įsijausti į bylą, kad jau nagais į viršelį tvertis belieka. Labai taiklus žodis pavadinime – anatomija. Autorė anatomiškai tiria įvykį nuo pačios skandalo priešistorės, užuomazgos, o pasiekus kulminaciją, pajauti sprogimą. Ji po mažytę dalelytę dėlioja įvykių kelią, atsitikimus, atsitiktinumus, pažintis, užuominas ir kuria didžiulį teisybės ir neteisybės, sąžinės ir arogancijos, skausmo ir abejingumo paveikslą.
Jokia paslaptis, kad knygą įkvėpė tikras tarnybinis romanas tarp Boriso Johnsono ir Petronellos Wyatt, o autorė neatskleisdama tikrų kortų ir nestatydama savęs į pavojingą padėtį parodo mirtingiesiems, kokį žaidimą net teismuose gali žaisti pasaulio galingieji. Tikrai geras, rimtas ir įsimintinas romanas. Rekomenduoju visiems norintiems kokybiško, tačiau daug intrigų turinčio teksto, bei mėgstantiems paklaidžioti politikos užkulisiuose.
Palikite komentarą