Vos paskaičius „Brodeko“ anotaciją, iškart buvau suintriguota. Knygoje bus liečiamos Antrojo pasaulinio karo, holokausto temos. Tiesa, įdomumas tas, kad nė vieno iš šių žodžių kaip „vokiečiai“ ar „žydai“ romane nėra. Viską nujauti ir suvoki pats. O šių temų aš savotiškai bijau. Žinot filmus „Pianistas“, „Gražus gyvenimas“ ar „Berniukas dryžuota pižama“? Nė vieno nesu mačiusi. Kodėl? Ogi todėl, kad kai man apie juos pasakodavo, ašaros upeliais tekėdavo. Tai kas būtų savom akim pamačius ir dar labiau viską išjautus? Savaites būčiau nemiegojusi, o mintys būtų ramybę pražudžiusios. Bet aš mačiau pusę „Šindlerio sąrašo“. Taip, tik pusę, nes mano ir taip jautri širdis nepakėlė tų siaubingų įvykių ir žiaurumo. Tikrai buvusio žiaurumo, o ne išgalvoto. Šiek tiek drebančia širdim kibau į „Brodeką“ ir jau su pirmaisiais puslapiais giliai pasinėriau į jautrią, tylią ir skausmingą Brodeko gyvenimo istoriją.
Skaityti daugiau...