Vaikus ir žaislus sieja neatskiriama draugystė. Priešistoriniais laikais vaikai žaisdavo su įvairiomis medžiagomis, akmenimis, lazdomis ir netgi kaulais. Laikui bėgant, keitėsi ir vaikų žaislai – natūralios medžiagos užleido vietą plastikui, o skaitmeninis amžius kardinaliai pakeitė vaikų žaidimų įpročius. Interneto knygynas „Patogu pirkti“ apžvelgia, kaip per amžius keitėsi žaislai, kokios yra dabartinės naujienos žaislų rinkoje ir kodėl svarbu skatinti vaikų žaidimus.
Nuo ko viskas prasidėjo
Šių laikų vaikai, pažvelgę į prieš daugelį amžių gyvenusių vaikų lentynas, sunerimtų – o kurgi visi žaislai? Jei dabar vaikų turtas yra nuklojęs kiekvieną namų kampelį, senovėje žaislas buvo retas džiaugsmas, kurį dažnai pasidarydavo patys vaikai. Tada žaislas buvo gana prabangi prekė, todėl tekdavo džiaugtis tuo, ką pavyksta pagaminti savomis rankomis – lėles iš kukurūzų burbuolių, išdrožinėti mediniai kareivėliai ir panašiai.
Be to, vaikai neturėjo tiek laiko užsiimti žaidimais – vienų laukdavo mokykla, kitų – lauko darbai, reikėdavo tėvams padėti išlaikyti ūkį, suktis aplink namus arba prižiūrėti jaunesnius brolis ir seseris. Štai senovės Graikijoje, kai nereikėjo mokytis ar padėti tėvams, vaikai laisvalaikį leisdavo žaisdami kamuoliu, kurį pasigamindavo iš pripūstos kiaulės pūslės. Senovės Egipte vaikai mėgdavo žaidimus su savadarbiais kauliukais, stiklo rutuliukais ar išdrožinėtomis gyvūnų formelėmis.
Žaislų revoliucija
XVIII a. prasidėjusi pramonės revoliucija pavertė žaislus džiaugsmu, įperkamu ne tik pasiturintiems ir nuo to laiko žaislų industrijos raida įgavo pagreitį. Apie 1760 m. atsirado pirmoji dėlionė – ant plonos medinės lentos supjaustytas žemėlapis, kuris buvo skirtas mokyti vaikams. 1817 m. atsirado pirmieji kaleidoskopai, sudominę ne tik vaikus, bet ir suaugusius. Škotų mokslininkas Davidas Brewsteris iš metalo ir žalvario pagamino vamzdelius, pro kuriuos pažvelgus, matydavosi gražiausi vaizdai. Kaleidoskopai lavino vaizduotę ir viliojo gražiais vaizdais, tad greitai išpopuliarėjo ir tapo masiniu susižavėjimo objektu.
XIX a. mergaitės mėgdavo žaisti su medinėmis ir porcelianinėmis lėlėmis bei šokdynėmis. Berniukai žaisdavo su kareivėliais bei žaisliniais traukinukais, kai kurie jų jau netgi turėdavo veikiančius variklius. Taip pat itin mėgstami buvo ir vilkeliai arba sukučiai – beje, pirmieji Lietuvoje rasti sukučiai mena net XIV a.!
Visgi, didžiausias žaislų perversmas prasidėjo XX a. Buvo pradėta komerciškai prekiauti plastilinu, atsirado pliušiniai žaislai, mažytės mašinėlės. Šeštajame dešimtmetyje į rinką įžengė iki šių dienų vaikų itin mylimos „Lego“ kaladėlės, 1959 m. atsirado pirmoji „Barbie“ lėlė, po jų sekė plastmasinės įvairių veiksmo herojų figūrėlės. Ir štai XX a. pabaigoje išpopuliarėjo kompiuteriniai žaidimai, pradėję skaitmeninę žaislų revoliuciją, kuri tebesitęsia iki šių dienų.
Žaislai „ant bangos“
Keičiantis laikams, keičiasi ir žaislų mados. Šiandien užėjus į žaislų parduotuvę, nuo įvairių spalvų, garsų ir žaislų dydžių raibsta akys. Ką geriau rinktis – dėliones, stalo žaidimus ar pliušinius žaislus? Štai keletas populiarių žaislų pasiūlymų, kurie tiks ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
- Lavinamosios kortelės
Lavinamosios kortelės skirtos patiems mažiausiems – jos padeda lavinti vaiko savarankiškumą, vaizduotę, sutelkti dėmesį, domėtis aplinka, taip pat moko pažinti žodžius, spalvas ir figūras.
Juodai baltos lavinamosios kortelės gerina regėjimo stimuliaciją ir paspartina vaiko raidą. Gimęs kūdikis susiduria su pasauliu, kuris yra kupinas įvairių dirgiklių ir patirčių, tad jo smegenys dažnai būna perkraunamos informacijos srautu. Kontrastingos juodai baltos kortelės padeda nusiraminti tame sraute, mat paprastos, bet ryškios figūros yra labai įtraukiančios, jas galima ilgai tyrinėti. Todėl, stebint korteles, tuo pačiu gerinama vaiko koncentracija ir pastabumas.
„Montessori“ lavinamosios kortelės tinkamos ir kiek vyresniems vaikams. Jos padės atžaloms mokytis raidžių, suprasti ir perskaityti tam tikrus žodžius. „Montesorri“ ugdymo esmė yra mokyti vaikus nepriverstiniu būdu, tai, kas jiems būtų įdomu, be jokių griežtų taisyklių. Su kortelėmis galima kurti įvairius žaidimus, keisti užduotis, išbandyti įvairias variacijas. Pavyzdžiui, norint išmokyti vaiką naujų žodžių, šias korteles galima išdėlioti prie kasdien naudojamų daiktų ir taip skatinti mažylius atrasti pažinimo džiaugsmą.
- Kamuoliai
Norintiems skatinti vaiko aktyvumą, (o ir pajudėti patiems), puikiai tiks kamuoliai. Mėtant, gaudant ir lakstant paskui kamuolį ne tik gerėja fizinis aktyvumas, bet ir lavinama rankų-akių koordinacija, miklumas, pusiausvyra.
Naujovė žaislų rinkoje – skraidantis kamuolys – diskas tiks neapsisprendžiantiems, kas patinka labiau – skraidančios lėkštės ar svaidymasis kamuoliu. Šis žaislas, paleidžiamas iš rankų, atrodo tarsi diskas ar skrendanti lėkštė, o skrydžio metu vėl transformuojasi į kamuolį.
Mažylių pažintį su kamuoliais, žaidžiant įvairius aktyvius bei lavinamuosius žaidimus, galima pradėti nuo mažesnių, spalvingų spalvotų kamuolių su minkštais spygliukais. Beje, jie tinkami ir ne tik mažyliams – vasaras leidžiant ant pievos, šie kamuoliukai gali būti naudojami įvairiems žaidimams arba veikloms, pavyzdžiui – mokantis žongliruoti!
- Antistresiniai žaislai
Pastaruoju metu itin mėgstami stresą malšinantys žaislai. Kai stresas ir nerimas žengia koja kojon kasdieniame gyvenime, šie žaislai padeda išlieti neigiamas emocijas ir atstatyti savo psichinę būseną. Beje, klaidinga manyti, jog stresas užpuola tik suaugusius – vaikai taip pat susiduria su aplinkinių jiems keliamais lūkesčiais, reikalavimais ir iššūkiais, kurie gali sukelti nerimą.
Stresui mažinti padeda maigymo, traukiojimo, badymo, sukinėjimo judesiai, vaikams jie taip pat gali padėti susikaupti ties atliekama užduotimi, atsipalaiduoti, nurimti. Tam tinka pirkėjų mėgstami antistresiniai žaislai – spalvingi silikoniniai „POP IT“ žaislai patiks mažyliams, nes juos galima spaudyti ir maudynių metu, beje, jie yra minkšti ir nedideli, tad nebus sunku jiems atrasti vietos važiuojant atostogauti. Antistresinės gyvatėlės užims vaiką kelionės metu, važiuojant automobiliu arba skrendant, kai tenka sėdėti ilgesnį laiką vienoje vietoje. O daug įtampos darbe patiriantiems suaugusiems bei egzaminų kamuojamiems moksleiviams ir studentams nervų nuraminimui tiks maigomas minkštas kamuoliukas „Gaublys“.
- Elektroninis „augintinis“
Tūkstantmečio arba Y kartos atstovai šį žaidimą prisimena su gilia nostalgija, tad šis į žaislų rinką sugrįžęs žaidimas patiks ir vyresniems. Elektroninis „augintinis“ arba „Tamagotchi“ – tai mažas elektroninis žaidimas, kuriame reikia rūpintis virtualiu augintiniu – jį maitinti, pagirdyti. Susilaukęs per mažai priežiūros, augintinis gali numirti ir ekranėlis išsijungs. „Tamagotchi“ gali pasitarnauti ir kaip pradžiamokslis, kaip reikia tinkamai prižiūrėti savo augintinį.
Žaidimų nauda
Kai žaislų pasiūla tokia didelė, itin sunku išrinkti gerą žaislą vaikui, kuris greitai nepabostų ir neatsidurtų nenaudojamų žaislų dėžės dugne. Psichologų teigimu, dovanojant žaislus vaikams, verta atsižvelgti į asmeninius vaiko poreikius bei pomėgius. Vaikystė yra labai dinamiškas laikotarpis, vaiko poreikiai keičiasi greitai, todėl perkant žaislą, svarbu kūrybiškai pažvelgti į situaciją ir dovanoti žaidimą, kuris skatintų mąstyti, tobulėti, siekti užsibrėžtų tikslų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į ne dovanojamų žaislų kiekį, kaip dažnai būna per Kalėdas ar gimtadienius, o verčiau – į kokybę.
Žaidimas yra vaiko pagrindinė kalba, tad itin naudinga vaikų vystymuisi, kai į žaidimo procesą įsitraukia ir suaugusieji. Supažindinant su žaislais, žaidimo taisyklėmis, mokant pakartoti ar kurti pasitelkus vaizduotę, tobulėja vaiko savarankiškumas, o interaktyvūs žaislai moko bendrauti, dalintis, judėti, pažinti kitą žaidėją. Kūrybiškumui skatinti naudinga pasitelkti ir ne tik dabar madoje esančius elektroninius, įvairiomis spalvomis žybsinčius žaislus, bet ir tradicinius žaislus – lėlės, kaladėlės ar „Lego“ konstruktorius, kurie leidžia įjungti vaikų vaizduotę ir kurti pasaulius su savomis taisyklėmis.
Palikite komentarą