Netikėti siužeto vingiai ir viską vainikuojanti pribloškianti pabaiga

Tik pradėjau skaityti ir kiek įtarinėjimų man kilo. Tai vienas, tai kitas personažas atrodo įtartinas dėl savo elgesio. Kodėl prireikė psichiatro? Kodėl garsusis tyrėjas atsiduria keistoje situacijoje? Kas ten anksčiau įvyko ir kodėl tai vis nutylima? Tokiais spėliojimais ir mintimis pradėjau „Mergina rūke”.

Pasakojimo erdvė šokinėja, nėra laiko atsipalaiduoti, reikia palaikyti sutelktą dėmesį. Baisu praleisti kokią svarbią detalę, kuri sujauktų įvykių seką. Tyrimas pasakojamas tokiais momentais, kuriuose daug pastebėjimų po truputį lipdančių bendrą vaizdą.

Visada stengiuosi beveik nepasakoti siužeto, knygos viduje verdančio veiksmo, nes juk ir skaitom detektyvus bei trilerius, kad pasimėgautume būtent tais aspektais, tuo įtarinėjimu, laukimu kokio nors staigaus siužeto vingio, o netyčia pasakant per daug tas įdomumas gali išgaruoti. Papasakosiu kaip viskas prasideda: šaltas, rūke paskendęs vakaras Alpėse, praėję du mėnesiai po mergaitės dingimo. Kaip į vandenį dingusi mergina, iš itin tikinčios šeimos priklausančios glaudžiai bendruomenei. Tyrimą pradeda specialusis agentas Flogelis, kurio metodai netradiciški, nes nusikaltimus tiria remdamasis ne įprastomis policijos priemonėmis, o viešumu. Keistai ir neprofesionaliai skamba, bet užtat vyrą lydi sėkmė vadovaujantis tokiu darbo metodu.

Dėl veiksmo ir įtampos nesiskundžiu, viskas vietoje: kas nors atsitinka tai iškart kyla daug galimų variantų ir negali sustoti, nes viskas rutuliojasi greitai ir pameta vis naujų kabliukų.

Baigusi skaityti kaip visada pasijungiau Goodreads norėdama pasižymėti. Planavau 4 žvaigždutes, nepataikiau ir skyriau 5. Galvoju, ne gaila, nes skaičiau su malonumu, vieną vakarą net aukojau miegą, nes baisiai knietėjo sužinoti kas bus mokytojui Martiniui. Buvo verta, nes kai liko tik keli puslapiai taip gražiai viskas susidėliojo į vietas, apsuko autorius su keliais dalykais.