Neįtikėtinai šviesi, jautri ir smagi istorija. Skirta vaikams, bet mėgausis ir suaugę

Vaikučių dar neturiu, tačiau mano lentynose knygų jiems apstu. Ir pati jas mėgstu skaityti ir kaupiu savotišką bibliotekėlę ateičiai. Ir jei manęs paklaustų kokias knygas ten dedu, trumpiausias mano atsakymas būtų – visas „Garnelio“ leidyklos knygas vaikams. Žinoma, visų dar neturiu, tačiau kolekciją vis papildau. „Garnelis“ leidžia tas knygas, kurias pati skaičiau vaikystėje. Tas knygas, dėl kurių mano meilė literatūrai vis augo ir taip išbujojo. Tai Astridos Lindgren, Roal Dahl, P.L.Travers, Tove Jansson, A.A.Milne knygos. Jų knygos, visos iki vienos, kupinos gėrio, šilumos, tikrųjų vertybių, džiaugsmo. Visko, ką norėčiau savo vaikams perduoti puslapiais. Naujausias mano kolekcijos papildymas – „Rasmusas Klajūnas“. Man užtenka vien šios autorės pavardę ant viršelio pamatyti, kad visos dvejonės „ar patiks“ išnyktų.

Rasmusas, kartu su būriu kitų vaikų gyvena našlaičių prieglaudoje. Be jokios šilumos augantis vaikas prisimena kiekvieną kartą kada jį kas paglostė ar geru žodžiu pavadino. Rasmusas svajoja turėti tėvus, tačiau žino, kad jo neišsirinks niekada, mat prieglaudose žmonės ieško tik mažų, garbanotų mergaičių. Rasmusas nusprendžia nebesėdėti rankų sudėjęs, o pats susirasti sau tėvus. Naktį, paslapčiomis, jis pabėga iš prieglaudos ir atsitiktinai sutinka Oskarą. Oskaras keliauja nuo namų pre namų, už maistą ar kelias monetas nudirbą darbų, padainuoja, prausiasi upėje ir taip keliauja po pasaulį. Geraširdis klajūnas  priima Rasmusą po savo sparnu. Tačiau čia dar toli gražu  ne didžiausias Rasmuso nuotykis…

Nuostabi knyga. Perskaičiau per kelias valandas ir braukiau ašarą. Aš esu tokia tikra, kad jei nuo mažens vaikučiai skaitytų tokias istorijas, ir meilė knygoms, ir meilė žmonėms, gerumas jų širdelėse dar labiau vešėtų. Tai vertybėmis turtingos knygos, puoselėjančios gražiausias sielos spalvas ir tyrumą. Tai ne tos, kurias vaikas perskaitys, pamirš ir jokio gero nepasiims. Aišku, geriau ir tokia, nei jokios, bet renkantis Astridos ar kitų minėtų autorių kūrinius, gali būti tikras, jog duodi vaikui ne tik knygą. Duodi vaizduotės, jautrumo, atjautos, supratingumo pamokų. O kalbant konkrečiai apie „Rasmusą klajūną“, čia gausu ir nuotykių, ir pokalbių ir gilesnių minčių, kuriomis tikrai mėgausis ir suaugęs žmogus. Man labai patiko knygos vertimas: palikta tokių senesnių, dabar nebe taip dažnai vartojamų žodžių.

Nuostabi, nuostabi, nuostabi knyga.