Ir suūžė visas internetas dėl „Apšviestosios“. Net knygų mugėje šitą pavadinimą vis girdėjau tariant žmones. Knygos originalus pavadinimas yra „Educated“, tad iškart šių dviejų knygų mintyse nesurišau. Matydavau užsienio elektroniniuose knygynuose, kad ta „Educated“ vis giriama, vis visokiausių laukiamiausių, perkamiausių sąrašuose šmėžuoja. Kai „Apšviestoji“ pasiekė mano rankas susivokiau, kad čia TA knyga ir tikėdamasi viso ko geriausio pasiėmiau ją su savimi trumpoms atostogoms į Palangą.
Tara Westover gimė keistoje šeimoje, keistoje aplinkoje ir jai buvo diegiamos keistos vertybės. Visi šie dalykai keisti mums, pripratusiems gyventi šiuolaikiniame, „viskas galima, viskas lengva“ pasaulyje. Tara gimė radikalių mormonų šeimoje ir gyveno atsiskyrėlišką, suvaržytą gyvenimą kalnų trobelėje. Tėtis uoliai dirbo laukuose, mama buvo žolininkė, kai reikia – pribuvėja, o vaikai mokyklos nelankė. Nelankė, nes jų tėvas buvo įsitikinęs, jog švietimo sistema tik siekia praplauti visiems smegenis. Visas dienas, šeima pamažu ruošėsi artėjančiai pasaulio pabaigai: kaupė maisto bei vandens atsargas, įrenginėjo patalpas ir nuolat skaitė Bibliją. Nė vienas iš jų neturėjo dokumentų, nebuvo buvę pas gydytojus – viskas buvo tvarkoma žolėmis, antpilais ir maldomis. Namuose atsiradęs radijas buvo šiuolaikiškiausias vaikų matytas daiktas. Tačiau augant, Tarai kildavo vis daugiau klausimų, ji pajautė norą lavintis. Tačiau kaip? Kai net sijonas atidengiantis čiurnas yra nuodėmė, o tėvas įsitikinęs jog visi atsakymai slypi šventraštyje. Tačiau ji rado būdą. Itin sunkiai, tačiau Tarai pavyko gauti bakalauro, magistro ir mokslų daktarės laipsnius.
Sąžiningai – skaičiau ir vietomis tiesiog netikėjau pasakojimo realumu. Skaitydama vis naršiau internete ieškodama daugiau faktų, daugiau Taros interviu, šeimos nuotraukų. Kad ir kiek ko ieškojau, vis atsimušiau į sieną su užrašu „Patikėk pagaliau“. Visa ši autobiografija – tikra, sukrečianti ir absoliučiai unikali patirtis. Baisiausiai skambėjo tradicinės medicinos nepripažinimas. Kuomet iki gyvų audinių nudegęs kūnas buvo tepamas žolėmis ir panašiom nesąmonėm, iš pykčio vos nemečiau knygos į sieną, ir džiaugiausi jog mano sesuo gydytoja to neskaito. Buvo ir kuriozinių vietų, kai universitete Tara pasisako nežinanti kas tas holokaustas, o dėstytojas liepia jai nustoti tyčiotis. O ji juk tikrai nežino tų mums visiems žinomų dalykų – ji mokėsi pati, tad net tokie elementarūs dalykai jai tapo spragomis. Ji taip troško mokytis ir tobulėti, kad, atrodo, padarė tikrai neįtikėtiną darbą – pakeitė visą savo gyvenimą, vertybes, diegtą suvokimą ir tapo tuo, ką jos kraujo giminės tieosiog niekina. O visas pasaulis didžiuojasi. Knygai pasirodžius, pasirodė ir jos šeimos, aprašomos knygoje pakeistais vardais komentarai. Mama neigė taip tamsiai piešiamą gyvenimą, teigė jog dukra suaštrino visas situacijas ir „Apšviestoji“ jokiu būdu neatspindi tiesos.
Palikite komentarą