Žingeidūs žmonės naujovėmis domisi nuolat, tačiau pastaruosius keletą metų mokslo populiarinimo knygos tapo itin populiarios. Nenuostabu, juk jos mokslą padaro prieinamu bet kokio išsilavinimo skaitytojams. Kiek kartų sakėte, kad nesuprantate fizikos ar chemijos? Per sudėtinga? O gal dar niekas apie šias disciplinas nekalbėjo paprastai, suprantamai ir įdomiai?
Mokslo populiarinimo knygos įrodo, kad semtis žinių neturi būti nei sunku, nei nuobodu, o temos, kurias siūlo autoriai, labai įvairios: nuo gyvosios gamtos, fizikos ir matematikos, iki evoliucijos ar neuromokslo.
Šių leidinių autoriai, dažniausiai, yra savo srities ekspertai – mokslininkai ar mokslo žurnalistai, kurie mokslinę kalbą supaprastino ir pritaikė plačiam skaitytojų ratui. Abejojate dėl informacijos patikimumo? Na, aš rekomenduoju domėtis apžvalgomis, užsukti į „Goodreads“ svetainę ir perskaityti atsiliepimus, nes skaitytojai – geriausi teisėjai ir labai greitai identifikuoja, kas verta dėmesio, o kas ne.
Mokslo populiarinimo knygos praplės akiratį ir į daugelį dalykų privers pažiūrėti kitaip. Mokykloje snaudėte per pamokas? Laikas atsigriebti! Mokotės dabar? Puiki proga sužinoti daugiau ir nustebinti mokytoją ar dėstytoją!
Ketinu pasidairyti po šios kategorijos knygų pasiūlą ir papasakoti, kokių disciplinų žinias pagilinsime skaitydami knygas, kurios įdomumu kartais nenusileidžia nuotykių romanams.
Mokslo populiarinimo knygos apie gamtą ir gyvūnus
Žmogus žemėje gyvena kelis šimtus tūkstančių metų. Ir mes visą šį laiką buvome apsupti gamtos. Kažkada ji buvo mūsų namais, o dabar žmogaus veikla natūralią gamtą stumia šalin ir naikina. Vis dėl to geros energijos ieškoti važiuojame į miškus ar kalnus. Šios traukos nepaneigsi. Atrodo mokslininkai ištyrinėjo viską, bet kiek žinote konkrečiai jūs? Ar girdėjote, kad medžiai jaučia ir gali susikalbėti? O ar galite pasakyti, ką galvoja šunys? Taip, visas šias įdomybes aptiksite knygose ir štai keletas rekomendacijų.
- Peter Wohlleben knygos apie gyvūnus, medžius ir gamtos saitus
Nesigėdykime prisipažinti, kad žmogus yra gana arogantiška būtybė, dažnai galvojanti, kad ji vienintelė šioje visatoje protinga. Tačiau vokiečių autorius Peter Wohlleben knygoje „Kaip gyvūnai jaučia ir supranta pasaulį. Nuostabą keliančios įžvalgos“ bando pakeisti šią nuostatą ir kalba apie gyvūnų jausmus, kurie nuo žmonių beveik nesiskiria.
Perskaitę šią knygą būsite priversti dar kartą permąstyti savo santykius su kitais gyvais organizmais. Gamtininkas remiasi ir savo tyrinėjimais, ir moksliniais įrodymais. Šią knygą skaityti bus įdomu, nes autoriaus veikėjai tikrai nepaprasti – tai neištikimos šarkos, civilizacijas kuriančios bitės, kerštingi gaidžiai ir kiti gyvūnai, kuriems būdinga pati plačiausia jausmų gama.
Ne mažiau stulbina ir kita autoriaus knyga „Paslaptingas medžių gyvenimas. Ką jie jaučia, kaip susikalba – neregimo pasaulio atradimai“, kurioje jis atskleidžia šokiruojantį faktą: medžiai gali jausti ir bendrauti tarpusavyje, padėti vieni kitiems ir rūpintis savo atžalomis. Ne, tai ne mokslinė fantastika, o nuostabi gyvoji gamta, kurios mes gerai nepažįstame tik dėl savo pačių nenoro pripažinti akivaizdžius faktus. Jei nesudominau aš, tai gal įtikins ši puiki knygos recenzija.
Po šios knygos į kiekvieną medį žvelgsite su pagarba. Norite sužinoti dar daugiau? Peter Wohlleben dar kartą bando sudominti gamtos pasaulio įdomybėmis ir knygoje „Gamtos saitai“ gilinasi į tai, kaip tarpusavyje sugyvena įvairios gyvybės formos.
Šio autoriaus tekstai yra tikras iššūkis mūsų nusistovėjusiai pasaulėjautai, nes patogiai sau sėdėdami ant sofutės, net nepagalvojame, kad išnaikinta vilkų populiacija gali pakeisti upės vagą, Šiaurės Amerikos spygliuočiai auga sparčiau nei kitur dėl to, kad meškos žvejoja lašišas. Viskas susiję! Ekosistema sustyguota tiksliai it laikrodukas. Mokslo populiarinimo knyga „Gamtos saitai“ tarsi apjungia viską, ką gamtininkas kalbėjo anksčiau minėtuose tekstuose.
- Jennifer Ackerman „Genialieji paukščiai“
Ar žinote, kad pasaulyje gyvena varnų rūšis, kuri dėl skanaus kąsnelio gali išspręsti aštuonių žingsnių galvosūkį? Aš nesu tikra ar pati sugebėčiau tą padaryti vardan šokoladuko! Tiesa, yra ir tokių paukščių, kurie savo kvailumu prajuokina. Apie išskirtinius sparnuočių gebėjimus skaitykite Jennifer Ackerman knygoje „Genialieji paukščiai“.
Kartu su autore skaitytojai leisis į kelionę aplink pasaulį, stebėsis įvairiausiomis paukščių rūšimis ir jų gabumais. Esu tikra, nežinojote, kad yra tokių paukščių, kurie moka pasigaminti primityvius įrankius ar naudotis mūsų sukurtais mechanizmais. Daug metų žmonija į sparnuočius nekreipė ypatingo dėmesio, todėl knygoje dėstomi faktai ir moksliniai įrodymai apstulbins.
- Anne Sverdrup-Thygeson „Vabzdžių planeta. Kodėl žmonija be jų neišgyventų“
Prisipažinsiu, kad aš turiu vabzdžių fobiją. Kartą vos neiššokau iš važiuojančio automobilio pamačiusi vabalą, todėl norvegų mokslininkės Anne Sverdrup-Thygeson knygą „Vabzdžių planeta. Kodėl žmonija be jų neišgyventų“ ir bijau ir noriu perskaityti. Bijau, nes na… Patys suprantat, o noriu, nes tikiu, kad žinios padėtų šiuos gyvius įvertinti nauju žvilgsniu, pažinimas greičiausiai sumažintų iracionalią baimę.
Autorė teigia, kad pasaulyje yra apie 200 milijonų vabzdžių rūšių. Pasirodo jie moka skaičiuoti, įsiminti vardus ir dar daugiau! Mokslininkė knygoje pateikia daugybę faktų ir įžvalgų. Vabalai prisidėjo prie mūsų medicinos, biologijos ir ekologijos mokslų. Autorė teigia, kad be vabzdžių mes apskritai negalėtume gyventi. Įdomu?
Mokslo populiarinimo knygos apie smegenų veiklą
Kol plaka širdis ir veikia smegenys – mes gyvi. Galime neturėti kojų, rankų, tačiau be smegenų – niekaip! Tai svarbiausias organas ir svarbiausias dvidešimt pirmojo amžiaus darbo įrankis. Todėl mokslininkai jas kaip pašėlę tyrinėja. Išskirsiu keletą įdomesnių knygų, kalbančių šia tema.
- Ramunė Dirvanskienė „Kaip veikia smegenys“
Rašydama knygą „Kaip veikia smegenys“ neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė rėmėsi savo darbo patirtimi ir naujausiais moksliniais tyrimais.
Skaitykite ir sužinosite, kaip mūsų gyvenime priimami sprendimai. Kodėl žmonės suserga depresija. Kodėl vienus dalykus atsimename puikiai, o kitų negalime įsidėmėti. Įdomu, kaip smegenys veikia mūsų pojūčius, kūną, kalbą ar miegą? Sužinosite!
Knyga vertinga ne tik tuo, kad suteikia žinių apie svarbiausio organo veiklą, sandarą, kiekvienos dalies funkcijas. Perpratę smegenų veikimo būdą galėsite pasirūpinti, kad jos veiktų ilgai ir efektyviai bei sugebėsite atpažinti ligas, o tai palengvins bendravimą su sergančiais bei senstančiais žmonėmis.
- Jim Kwik „Beribis protas“
Smegenų lavinimo specialistas Jim Kwik pritaria ką tik minėtai neuropsichologei ir knygoje „Beribis protas“ teigia, kad smegenys yra sudėtingas superkompiuteris, kuriuo naudotis privalu išmokti. Jis savo knygą vadina praktiniu gidu ir žada, kad perskaitę tekstą išmoksite naudotis smegenimis, gebėsite geriau įsiminti informaciją, pakeisite nenaudingus įpročius ir praplėsite akiratį bei mąstymo ribas. Sakyčiau, verta pamėginti.
Mokslininkas neigia populiarius mitus apie tai, kad išnaudojame tik 10% savo smegenų, intelekto kiekis yra fiksuotas, genijais gimstama ir dar kitų stereotipinių teiginių, kuriais mes kažkodėl tikime, nors mokslas to nepatvirtino. Norite pagerinti mokslo rezultatus, bendravimo įgūdžius ir atmintį? Čiupkit knygą!
Mokslo populiarinimo knygos apie žmogaus kūną ir fiziologiją
Ar jums patiko biologijos pamokos apie žmogaus kūno sandarą? Man, ko gero, jos buvo pačios įdomiausios. Net ir dabar neatsistebiu mūsų kūno galimybėmis, namuose turiu anatomijos atlasą, o kambarį puošia medicininis plakatas. Mokslo populiarinimo knygos suteikia progą kūną ir jo fiziologiją, pavyzdžiui, miego procesus, pažinti įdomesniu būdu. Šių leidinių autoriai tiesiog nemoka būti nuobodūs, o kalbėdami apie apendicitą net ir prajuokina. Štai kelios rekomendacijos:
- Bill Bryson „Kūnas. Vadovas po žmogaus organizmą“
Autorius Bill Bryson knygoje „Kūnas: vadovas po žmogaus organizmą“ kviečia į pažintį su mūsų pačiu kūnu. Štai dabar, kol skaitote šį tinklaraščio įrašą, organizme vyksta milijardai kovų, procesų, kelionių, sprogimų ir t.t. Baisu? Ne! Autorius nestokoja gero humoro jausmo ir ši pažintis bus informatyvi bei linksma.
Mokslininkas į mūsų kūno dalis žiūri tarsi į atskirus žemynus ir kiekvieną išsamiai aprašo. Jis užsuka į mūsų galvas bei smegenis, leidžiasi gerkle žemyn, pasakoja apie širdies veiklą bei kraujo apytaką, aptaria skeletą, kvėpavimo sistemą, žarnyną ir nervus. Knyga padės suprasti kaip mes veikiame, o tada iš kur atsiranda ligos. Išsamią ir smagią apžvalgą apie Bill Bryson knygą parašė tinklaraštininkė Patricija. Rekomenduoju!
- Gavin Francis „Nuo galvos iki kojų: kelionė po žmogaus kūną“
Vos tik gydytojo Gavin Francis knyga „Nuo galvos iki kojų: kelionė po žmogaus kūną“ pasiekė knygynų lentynas, iš karto tapo bestseleriu. Ir buvo dėl ko. Pasak aprašymo, leidinys yra tarsi literatūrinis žmogaus kūno žemėlapis, sudarytas remiantis medicinos žiniomis, kultūros bei filosofijos idėjomis. Tekstas apima ne tik kūno veikimo principus ir ligas, bet ir tai, ką reiškia būti žmogumi. Nuo galvos iki pėdų ir tada į vidų! Įvairiapusiška!
- Matthew Walker „Kodėl mes miegame. Miego ir sapnų galia“
Su kūno sandara ir veikimo principais susipažinote. Dabar laikas aptarti įvairius fiziologinius veiksnius, pavyzdžiui, miegą, be kurio tiesiog negalėtume gyventi. Daug naujo sužinosite neurofiziologijos mokslų daktaro Matthew Walker knygoje „Kodėl mes miegame. Miego ir sapnų galia“.
Autorius kalba apie tai, kad šiuolaikiniai žmonės miegą nuvertina, aptaria, kas mūsų smegenyse vyksta jo metu, kodėl chroniškas neišsimiegojimas kenksmingas visam organizmui ir koks ryšys yra tarp miego ir vėžio, senėjimo ir kitų ligų. Matthew Walker remiasi moksliniais tyrimais, o knygą rekomenduoja net Bilas Geitsas!
Mokslo populiarinimo knygos apie žmogaus fiziologiją, gali atsakyti į klausimus apie senatvę (David A. Sinclair „Gyvenimo trukmė. Kodėl senstame ir kodėl tai neprivaloma“), mitybos svarbą (David Raubenheimer, Stephen Simpson „Valgykit kaip žvėrys!“), kvapų psichologiją (Rachel Herz „Geismo kvapas. Paslaptingas uoslės pasaulis“) ir daugelį kitų sričių. Rinkitės, skaitykite ir pažinkite save!
Mokslo populiarinimo knygos apie istoriją ir evoliuciją
Jau turbūt numanote, kokia knyga šioje temoje yra žvaigždė. Žinoma, Yuval Noah Harari „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“. Tai knyga, kurią aptarinėjo skaitytojų klubai, kolegos ir kaimynai. Na, gal šiek tiek perdedu, bet tai tikrai bestseleris, kurio tiražai nuolat kartojami. Ši knyga atsako į daugybę klausimų, kurie kada nors jums kilo apie žmogų ir jo istoriją. Tačiau yra ir kitų įdomų knygų apie evoliuciją, civilizacijas ir mūsų pasaulio patirtį.
- Jared Diamond „Sumaištis. Kaip šalys išgyvena krizes“
Geografijos profesorius Jaredas Diamondas knygoje „Sumaištis. Kaip šalys išgyvena krizes“ lygina šešias valstybes, išgyvenusias krizes, už tai prisiėmusias atsakomybę ir nešališkai save įvertinusias. O tada jos pasinaudojo gerais pavyzdžiais ir įveikė sunkumus.
Rašydamas knygas (viena jų buvo apdovanota Pulitzerio premija) autorius naudojasi istoriniais, geografiniais, biologiniais ir antropologiniais tyrimo metodais, o šį kartą pasitelkė ir psichologiją.
- Yuval Noah Harari „21 pamoka XXI amžiui“
Yuval Noah Harari – dar vienas autorius, kurio vardas žada įdomų ir naudingą skaitinį, vertą laiko, pamąstymų ir diskusijų. Knyga „21 pamoka XXI amžiui“ kalba apie mūsų laikus. Autorius svarsto, kuri civilizacija šiuo metu dominuoja pasaulyje. Gal Vakarai? O gal Kinija? Ar turėtų Europa atverti vartus imigrantams? Kokią vietą pasaulyje šiandien užima nacionalizmas? Klimato pokyčiai, terorizmas, vaikų auklėjimas, demokratijos krizė, islamas, informacinis karas, netikros naujienos – visa tai aptariama knygoje. Tikras moderniųjų laikų istorijos vadovėlis!
- Karin Bojs „Mano šeima europiečiai“
Švedų žurnalistės Karin Bojs knyga „Mano šeima europiečiai“ sudomins visus besidominčius savo kilme. Tai Europos ir jos tautų istorija, papasakota per genetinį palikimą bei naujausius archeologinius radinius. Manau mums visiems būtų smagu sužinoti apie pirmąjį savo protėvį, ar ne?
Autorė kviečia laiku ir erdve keliauti po visą Europą: nuo centrinės Vokietijos neandartaliečių iki Prancūzijoje gyvenusių senovės žmonių. Šiuolaikinių technologijų dėka žmogus gali atsekti savo kilmę iki pat istorinių pradžių, suprasti ankstesnių kartų patirtis bei jų paliktą paveldą. Man įdomu, o jums?
Mokslo populiarinimo knygos apie visatą, laiką bei astrofiziką
Iš kur atsirado žemė? Kas yra juodosios skylės? Kur dingsta laikas ir ar visame pasaulyje jis eina vienodai? Klausimai, kurie įvairiais amžiaus tarpsniais šmėsteli mintyse ir vėl pradingsta. O gal vieną dieną sustokime ir sužinokime? Juk gausu knygų, kurių autoriai turi visus šiuos atsakymus.
- Stephen Hawking „Trumpa laiko istorija“
Juk kažko truktų, jei straipsnyje apie mokslo populiarinimo knygas nepaminėčiau Stephen Hawking, ar ne? Knygos aprašymas teigia, kad jis apibrėžė mokslinio rašymo gaires visiems pasekėjams ir tai tiesa! Na, o knyga „Trumpa laiko istorija“ atsako į labai daug klausimų apie visatą, jos ribas, laiką, juodąsias skyles, kvarkus ir daugybę kitų paslapčių. Leidinys pasirodė 1988-tais metais, bet per tą laiką daug profesoriaus įžvalgų tik pasitvirtino.
- Kastytis Zubovas „42 istorijos apie visatą, žvaigždes, gyvybę ir dar šį tą“
Turime ir savų autorių, kurių tekstai ne ką mažiau įdomūs. Astrofizikos mokslų daktaras Kastytis Zubovas knygoje „42 istorijos apie visatą, žvaigždes, gyvybę ir dar šį tą“ pasakoja pačias įvairiausias įdomybes iš kosmoso pasaulio. Pavyzdžiui, kur yra Paukščių tako centras, kaip atsiranda žvaigždės ir kaip jos miršta, kaip įmanoma jas pasverti, ar patogu kosmonautams gyventi kosminėse stotyse, iš kur atsirado visata bei galaktikos ir dar daugiau. Stilius lengvas, šmaikštus, tad 42 istorijos tikrai neprailgs.
Šioje kategorijoje dar galiu parekomenduoti Neil deGrasse Tyson „Astrofizika skubantiems“, Carlo Rovelli „Laiko tvarka“ ir David Christian „Didžioji istorija, arba pasakojimas apie Visatos, Žemės ir žmonijos kilmę“. Suprantate, knygų tiek daug, patikslinu, gerų knygų tiek daug, kad sunku visas šiame įraše ir sutalpinti.
Kitos mokslo populiarinimo knygos
Gamta, istorija, astrofizika, žmogaus kūnu ar evoliucija mokslo populiarinimo knygos neapsiriboja. Yra daugybė temų akiračiui plėsti. Pavyzdžiui, Anja Røyne „Elementai“ kviečia į kelionę po fizikos ir chemijos pasaulį ir supažindina su pagrindiniais elementais iš kurių esame padaryti ir mes, ir aplinka.
Autoriaus Matt Parker „Klastingasis PI“ privers į matematiką pažiūrėti kaip į mokslą, kuris ir gelbėja gyvybes ir žudo. Charles Spence knygoje „Gastrofizika“ supažindina su nauja mokslo šaka tyrinėjančia apetitą, o jei neapsisprendžiate, į kurią pusę šokti, kuo domėtis, ką naujo sužinoti, tai pamėginkite Schwanitz Dietrich „Ką turi žinoti kiekvienas išsilavinęs žmogus“.
Suprantu, kad knygų gausu. Bet juk tai gera žinia, ar ne? Visada reikia mokytis, domėtis, kelti klausimus, ieškoti atsakymų, diskutuoti ir ginčytis. Rinkitės įdomią temą ir pirmyn!
Palikite komentarą