Minime kovo 11-ąją: TOP 8 knygos apie Lietuvą ir valstybingumą

Kasmet, Lietuvoje minint svarbias valstybines šventes, dažnai net nesusimąstoma, kokia jų reikšmė, kiek naudos dabartinei Lietuvos valstybei turėjo svarbus istorinis įvykis. Pasitikdami kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, interneto knygynas patogupirkti.lt kviečia prisiminti mūsų tautos istorinius vingius, įveiktus iššūkius ir praeityje užgimusias intrigas skaitomiausiose knygose apie Lietuvą.

Informatyvūs kūriniai suteiks galimybę paviešėti įvairių laikotarpių Lietuvoje – nuo viduramžių laikų, kai šalies gerove rūpinosi kunigaikščiai ir didikai, iki praėjusio šimtmečio, kai šalyje tebesklandė neramumai ir nežinia dėl valstybės ateities. 

Tomas Venclova „Lietuvos istorija visiems“ 

Norintiems giliai nerti į Lietuvos istorijos platybes, poetas, eseistas, Jeilio universiteto profesorius ir vienas aktyviausių Lietuvos intelektualų Tomas Venclova parašė itin svarbų ir išsamų veikalą – „Lietuvos istorija visiems“.

Į du tomus autorius sudėjo svarbiausius istorinius Lietuvos įvykius, kurie suformavo dabartinę valstybę. Pirmajame tome autorius pradeda nuo pradžių pradžios – nuo neandertaliečių ir kromanjoniečių laikų, o pasakojimą baigia ties Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padalijimais. Antrajame tome skaitytojams išdėstoma tolesnė istorija iki atkurtos Nepriklausomybės įtvirtinimo 1991-aisiais, žlugus Sovietų Sąjungai.

A. Venclova visą gyvenimą domėjosi istorija ir studijavo Lietuvos istorinius faktus, tad ši knyga stebina autoriaus akiračio platumu ir savitu požiūriu į skaudžius ar vis dar ginčijamus praeities įvykius.

Valdas Rakutis, Žilvinė Petrauskaitė „Nenugalimos karūnos. Epocha, kurios Lietuva nenorėjo“ 

Karo istorikas, profesorius Valdas Rakutis istorinių knygų mėgėjams gerai pažįstamas dėl intriguojančio žygio po Lietuvos istoriją knygoje „Prieš panyrant į sutemas“. Šįkart drauge su žurnaliste Žilvine Petrauskaite jis kviečia skaitytojus pažvelgti į tai, kas XVIII amžiuje dėjosi už Abiejų Tautų Respublikos sienų, knygoje „Nenugalimos karūnos. Epocha, kurios Lietuva nenorėjo“.

Anuomet, šviesiausi Lietuvos protai, supratę, kad mūsų valstybė išgyvena nuopuolį, aktyviai dairėsi aplink ir diskutavo, kurios sėkmingos valstybės modelį galima būtų pasiskolinti. Vieni žavėjosi Prūsija, kiti siūlė sekti jūrinėmis valstybėmis, dar kitiems darė įspūdį Saksonija ar Prancūzija. Knygoje autoriai kviečia susipažinti iš arčiau su valdingais karaliais ir jų keistenybėmis bei jų įtaka Lietuvos valstybei.

Vladas Terleckas „Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai 1940-1953“

Tai retas lietuviškos istoriografikos perlas, kuriame labai aiškiai, nepaisant faktų gausos ir kompleksiškų procesų, išdėstomi reikšmingo Lietuvai istorinio laikotarpio įvykiai.

Pasak ekonomisto, mokslininko, politikos ir visuomenės veikėjo Vlado Terlecko, bene kasdien galime pastebėti bandymus sumenkinti lietuvių tautos patirtą genocidą, jos kovą už laisvę, apjuodinti antisovietinio pasipriešinimo dalyvius bei teisinti, neretai net liaupsinti galvažudišką sovietinę sistemą. Knygoje „Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai 1940-1953“ autorius apnuogina Lietuvą valdžiusią totalitarinę sistemą ir atskleidžia stiprią buvusių įvykių įtaką šiandieniniam pasauliui.

Benediktas Jankauskas „Nuslėptoji senovės Žemaitijos istorija“

Etninis regionas Šiaurės vakarų Lietuvoje, kupinas įdomybių ir turtingos istorijos – tai mylimoji Žemaitija, į kurios praeitį išsamiai pažvelgia biomedicinos mokslų daktaras Benediktas Jankauskas.

Knygoje „Nuslėptoji senovės Žemaitijos istorija“ skaitytojams atskleidžiama Žemaitijos ir Lietuvos istorija nuo seniausiųjų laikų iki karaliaus Žygimanto Kęstutaičio žūties 1440 m, paskaninta niekur negirdėtais faktais, pikantiškomis detalėmis apie svarbiausius valstybės didikus bei daugybė kitų intriguojančių pasakojimų.

Autorius nesitenkina tradiciniu Lietuvos istorijos aiškinimu ir, analizuodamas duomenis iš daugybės šaltinių, pateikia neįtikėtinų faktų. Leidinyje skaitytojai ras nutylėtų ir nedaug kur viešinamų duomenų apie žemaičių ir kitų aisčių genčių santykius, perbraižytas istorinių teritorijų ribas ir kitų įdomių Lietuvos istorijos detalių.

Kamil Janicki „Lietuvos ir Lenkijos istoriją kūrusios damos“

Kokį vaidmenį, kuriant Lietuvos istoriją, joje turėjo moterys? Garsus lenkų istorikas Kamil Janicki knygoje „Lietuvos ir Lenkijos istoriją kūrusios damos“ skaitytojams pristato stiprių, didelę įtaką turėjusių moterų portretus, be kurių Abiejų Tautų Respublika nebūtų egzistavusi.

Knygoje susipažinsite su Jadvyga Kališiete, kuriai teko tęsti kovą už dinastijos išlikimą kai jos vyrą, karalių Vladislovą Lokietką ištrėmė iš šalies, Lenkijos karaliaus Kazimiero Didžiojo seserimi Elžbieta, kuri tapo vienintele Lenkijos istorijoje moterimi, niekam neperleidusia nė trupučio savo valdžios, bei Jadvyga Anžujiete, pirmąja Vladislovo Jogailos žmona, pramynusia kelią į ATR didybę. Autoriaus knygoje pagrindinės istorijos herojės tapo iškilios ir galingos moterys, padėjusios kurti naujos imperijos pamatus.

Remigijus Misiūnas „Sugadintas jubiliejus: Kazio Griniaus atsiminimai apie 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą“

1926 m. gruodžio 17 d. 10 val. prezidentą Kazį Grinių su 60-uoju gimtadieniu turėjo pasveikinti kariškiai. Bet jie atėjo anksčiau…

Rašytojas Remigijus Misiūnas atskleidžia, kas dėjosi trečiojo Lietuvos Respublikos prezidento Kazio Griniaus mintyse, vykstant 1926 m. perversmui, kuris lėmė autoritarinio rėžimo pradžią Lietuvoje.

Pasirodo, prezidentas po to net du dešimtmečius nešiojo nuoskaudą dėl sugadinto jubiliejaus (ir ne tik dėl jo), kol galop pasidalijo mintimis 1949–1950 m. Čikagos dienraštyje „Naujienos“ paskelbtuose interviu ir atsiminimuose. Jie ir sudaro R. Misiūno knygą „Sugadintas jubiliejus: Kazio Griniaus atsiminimai apie 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą“, taip pat papildytą išeivių spaudoje pasirodžiusiomis publikacijomis apie sukilimą bei K. Škirpos, P. Plechavičiaus, V. Grigaliūno – Glovackio bei kitų K. Griniaus amžininkų atsiminimais ir perversmo analizėmis.

Teodoras Narbutas „Lietuvių tautos istorija. Švitrigailos ir Žygimanto valdymas“

Geriausi skaitiniai apie Lietuvos istoriją – iš garsiausių šalies istorikų. Skaitytojams atsivėrė puiki galimybė pažvelgti į Lietuvos viduramžių laikus lenkų-lietuvių istoriko romantiko, tautosakos ir kultūros tyrinėtojo Teodoro Narbuto akimis.

Knygoje „Lietuvių tautos istorija. Švitrigailos ir Žygimanto valdymas“ jis skiria visą dėmesį 1430-1440 m. – dviejų didžiųjų kunigaikščių – Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio – valdymo metams. Tai laikotarpis, kuris ryškiai kontrastuoja su taikiais paskutiniaisiais Vytauto gyvenimo metais, mat buvo kupinas sąmokslų, naujų ir vėl įsiplieskusių konfliktų, besikeičiančių sąjungų, „antrojo Žalgirio“ – Pabaisko mūšio – ir daugybės kitų per šį trumpą laikotarpį vykusių įvykių.

Leidinys papildytas daugybe priedų: keturios popiežiaus bulės, laiškai, sutartys, to meto Lietuvos geografiniai vietovardžiai, Lietuvos didikų giminių genealoginiai tyrimai, Vilniaus miesto istorijos priminimai.

Alfonsas Eidintas „Kitokios istorijos ilgesys“

O kas būtų, jei…? Istorijos mėgėjai dažnai mėgsta kamantinėti profesionalus, kaip galėjo susiklostyti istorija, jeigu įvykiai anuomet būtų klostęsi kitaip. Tad tokį alternatyvų (kontrafaktinį) pasakojimą ir pateikia istorikas ir rašytojas Alfonsas Eidintas knygoje „Kitokios istorijos ilgesys“.

Kas būtų vykę Lietuvoje, jeigu SSRS nebūtų aneksavusi Lietuvos 1940-aisiais? Vis dar stokojame platesnės alternatyviosios istorijos pasakojimų apie tai, kas būtų, jeigu būtų, kokia būtų alternatyvi istorija, renkantis tikriesiems faktams prieštaraujančius įvykius, rezgant būtent tokią istoriją ar istorijas. A. Eidintas dalijasi kitokia praeities versija, kuri taps įdomiu skaitiniu tiek svajokliams, tiek ir rimtos istorijos mylėtojams.