Margaret Atwood: įdomūs faktai, prestižiniai apdovanojimai, knygos

„Aš rašau apie santykius ir galią“ – viename interviu sakė visame pasaulyje garsi rašytoja Margaret Atwood. Autorės pėdsakas literatūros pasaulyje gilus ir nenutrinamas. Poetė ir prozininkė parašė kelias dešimtis knygų, o antiutopija „Tarnaitės pasakojimas“ stoja į vieną gretą su A. Huxley „Puikus naujas pasaulis“ ir George Orwell „1984-ieji“.

Margaret Atwood šiandien yra garsi romanistė, tačiau ji taip pat ir poetė, eseistė, literatūros kritikė ir aplinkosaugos aktyvistė, išradėja. Autorė parašė dešimtis grožinės ir negrožinės literatūros knygų bei sukaupė įspūdingą prestižinių apdovanojimų kolekciją.

Šiandien kviečiu prisiminti įdomiausius autorės biografijos faktus bei aptarti įsimintiniausias knygas.

 

Rašytoja Margaret Atwood: biografija ir įdomūs faktai

Visas biografijas turbūt verta pradėti nuo gimimo dienos, taigi, autorė gimė 1939-tų metų lapkričio 18 dieną, Kanadoje. Jos tėtis buvo entomologas, todėl daug laiko leido dirbdamas gamtoje. Kartu su juo į žygius leisdavosi ir busima literatūros žvaigždė, dėl šios priežasties mokyklą reguliariai pradėjusi lankyti vėliau.

Polinkis į kūrybą pasireiškė jau nuo mažų dienų – Margaret Atwood pirmuosius eilėraščius rašė būdama šešerių. Įspūdinga. Šešiolikmetė mergina jau tvirtai žinojo, kuo nori būti užaugusi. Svajonė tapti rašytoja nestebina, tačiau apsisprendimas daro įspūdį, juk šių dienų jaunuoliai net ir suaugę nežino būsimo gyvenimo krypties.

Margaret Atwood studijavo Toronto universitete, vėliau Kembridžo universitete įgijo anglų literatūros magistro laipsnį. Šiandien rašytoja yra keliolikos universitetų garbės daktarė. Tarp jų – Harvardo, Kembridžo, Atėnų ir Edinburgo universitetai.

Baigusi studijas autorė dėstė anglų kalbą ir pradėjo rašyti, o Margaret Atwood knygos netruko išpopuliarėti. Pirmieji jos kūriniai daugiausiai buvo poezijos žanro.

Šiandien ji tikra garsenybė, kurios interviu žiniasklaidoje pasirodo ne taip ir retai. Tačiau net ir prieš 30 metų, kai dar buvo labiau žinoma kaip poetė, nei garsios antiutopijos autorė, Atwood nestokojo originalaus požiūrio į literatūrą, kūrybą ir pasaulį. Rekomenduoju 1985-ais metais parengtą interviu, kurį išvertė ir publikavo literatūros žurnalas „Metai“. Tekstą rasite čia.

 

Keletas įdomių ir smagių faktų apie Margaret Atwood:

1. Jos kūrybinis potencialas slypi ne tik rašyme. Moteris turi talentą piešti. Nors dailininkės karjeros autorė nepadarė, ji pati kūrė savo poezijos knygų viršelius.

2. Margaret Atwood aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje pasireiškė ir kaip komiksų kūrėja. Ji kūrė komiksus Kanados kultūros tema ir pasirašė Bart Gerrard slapyvardžiu. Šie darbai buvo publikuojami žurnale „This Magazine“.

3. Nepaisant neįtikėtinų rašytojos darbų kiekio ir produktyvumo, M. Atwood pripažino, kad turi rimtų atidėliojimo problemų. Ji taip pat nesilaiko rašymo disciplinos ir net šiame skaitmeniniame amžiuje mieliau renkasi popierių bei pieštuką.

4. Vankuverio miestas 2008-tais metais paprašė autorės parašyti kamerinę operą. M. Atwood sukūrė kūrinį apie Kanados poetės Pauline Johnson, mirusios 1913-tais metais, paskutines gyvenimo dienas. Muziką operai parašė kompozitorius Tobin Stokes.

5. Pirmąją savo knygą autorė išleido pati. Tai buvo mažo tiražo poezijos rinkinys „Double Persephone“. Ši poezijos rinktinė pelnė pagyrimų bei EJ Pratt poezijos medalį, skiriamą Toronto universiteto.

6. Norvegijoje buvo pasodintas 1000 medžių miškas, kurį ketinama iškirsti 2114 metais. Iš šių medžių bus pagamintas popierius, ant kurio spausdinamos dar neskaitytos knygos. Ateities bibliotekos projektas kasmet kviečia prisidėti įvairius autorius. Margaret Atwood buvo pirmoji rašytoja, padovanojusi savo knygą. Tad įjunkite priminimus 2114 metams! Pasirodys naujas mylimos autorės kūrinys!

7. Neįtikėtina, bet Margaret Atwood skyrė laiko parašyti roko dainai! Ji vadinasi „Frankenstein Monster Song“. Kūrinį atliko atliko grupė „One Ring Zero“.

8. Nepaisant to, kad savo literatūroje ji daug dėmesio skiria moterimis, Margaret Atwood nenori, kad jos darbai būtų paženklinti terminu „feministiniai“. Ji pati mieliau savo kūrinius vadina „socialiniu realizmu“ ir teigė, kad terminas „feminizmas“ peržengė pirminį apibrėžimą, žmonės jį supranta skirtingai ir be konteksto nebeįmanoma suprasti, apie kokį feminizmą jie kalba.

9. Margaret Atwood tapo antrąja moterimi du kartus pelniusia „Man Booker“ apdovanojimą.

10. Autorė dar vaikystėje perskaitė George Orwell „Gyvulių ūkis“. Tuo metu ji manė, kad tai eilinė knyga vaikams apie kalbančius gyvūnus ir buvo pasipiktinusi neteisybe. Vėliau šį autorių įvardino, kaip itin reikšmingą jos pačios kūrybai, o garsusis „Tarnaitės pasakojimas“ buvo pradėtas rašyti 1984-ais metais! Na, o šiandien rašytojos vardas rašomas greta distopijų klasikos. Beje, apie patį distopijos žanrą daugiau sužinoti galite Gretos Brigitos straipsnyje.

11. Margaret Atwood yra išradėja. Ji sugalvojo įrenginį, pavadintą „LongPen“. Idėja tokia, kad žmogus iš bet kurios pasaulio vietos planšetiniu kompiuteriu gali valdyti rašančią roboto ranką. Labai patogu, jei norisi ranka rašytus autografus dalinti kitame pasaulio gale.

 

Literatūriniai Margaret Atwood įvertinimai ir apdovanojimai

Atsiverčiau Margaret Atwood apdovanojimų sąrašą ir šiek tiek sutrikau. Šiek tiek užtruktų išvardinti, nes autorės svetainėje apdovanojimų ir reikšmingų įvertinimų nurodoma dešimtys.

Margaret Atwood yra tapusi įvairių žurnalų renkama metų moterimi, pagerbta miestų medaliais, apdovanota kultūros organizacijų ir asociacijų nominacijomis, išrinkta skaitytojų mylimiausia autore, geriausia mokslinės fantastikos rašytoja. Prizai ir apdovanojimai plaukia iš viso pasaulio šalių, bibliotekų, pardavėjų ir socialinių tinklų.

Pirmasis prizas kiekvienam kūrėjui turbūt yra saldžiausias. Margaret Atwood atveju tai buvo E.J. Pratt medalis, kurį, kaip minėjau, rašytoja gavo už savo debiutinę poezijos knygą 1961-ais metais.

1987-tais metais pastebėtas ir žymusis „Tarnaitės pasakojimas“. Knyga pateko į trumpąjį „Man Booker“ sąrašą. 1996-tais metais į šį sąrašą įkopė ir knyga „Greis“. 2003-iais metais čia pat pabuvojo ir antiutopija „Oriksė ir Griežlys“.

Žinoma, vienas reikšmingiausių laimėjimų yra „Man Booker“ premija už knygą „Aklasis žudikas“, kurią rašytoja gavo 2000-ais metais. 2019-ais šiuo prizu apdovanota ir naujausia Margaret Atwood knyga „Liudijimai“.

2017-tais metais autorė gavo Franco Kafkos apdovanojimą už viso gyvenimo darbus.

2020-tais metais literatūrinio pasaulio žvaigždė už viso gyvenimo pasiekimus buvo įvertinta Daytono literatūrine taikos premija. Apdovanojimu pagerbiama literatūra, skatinanti taiką, socialinį teisingumą ir supratingumą.

 

Rašytojos Margaret Atwood knygos

Daugiau nei keturiasdešimties knygų autorė, pelniusi daugybę apdovanojimų, skaitytojų mylima ir Lietuvoje. Deja, gana nedaug jos kūrinių išversta į lietuvių kalbą, ypač apmaudu, kad taip ir nebaigta versti trilogiją, kurią pradeda „Oriksė ir Griežlys“. Šią distopiją, ekologinę katastrofą, filosofinę istoriją vertina daugelis užsienio skaitytojų.

Mes pasidžiaugti galime vos septyniomis knygomis: „Greis“ (1999 m. „Tyto Alba“), „Sugrįžimas“ (2001 „Gardenija“), „Aklasis žudikas“ (2003 Alma Littera), „Oriksė ir Griežlys“ (2004 Alma Littera), „Penelopiada. Mitas apie Penelopę ir Odisėją“ (2008 „Alma Littera“), „Tarnaitės pasakojimas“ (2012 „Baltos Lankos“), „Liudijimai“ (2020 „Baltos Lankos“).

Tiesa, daugumą senųjų leidimų jau sunku rasti net bibliotekose, tačiau verta susipažinti su visomis. Viena ryškiausių Atwood temų aš pradėjau šį straipsnį. Tai santykiai ir galia bei lyčių dinamika. Taip pat rašytoja daug dėmesio skiria religijoms, mitams bei klimato kaitai. Mitai ir pasakos, kuriais ji domėjosi nuo mažens, įkvėpė Margaret Atwood poeziją.

Autorė savo tekstais atkreipia dėmesį į lyčių politiką, ir nors, kaip minėjau, nemėgsta, kai jos kūriniai vadinami feministiniais, daug diskutuoja apie moterų vaidmenį, lyčių stereotipus, visuomenės spaudimą ir lūkesčius. Moterys – visų Margaret Atwood knygų ašis.

Žinoma, šiuo metu garsiausias autorės romanas yra „Tarnaitės pasakojimas“, kurį po daugiau nei trisdešimties metų pratęsė „Liudijimai“. Beje, tęsinys, priminsiu, apdovanotas „Man Booker“ premija, buvo itin laukiamas ir iš karto tapo tarptautiniu bestseleriu.

„Tarnaitės pasakojimas“ ir „Liudijimai“ – gąsdinančiai įžvalgūs distopiniai kūriniai.

Knygoje „Tarnaitės pasakojimas“ aprašoma netolima ateitis. Jungtinėse Amerikos Valstijose įvykdomas perversmas ir kol gyventojai tiki, kad viskas greitai susitvarkys, įkuriama Gileado Respublika. Nauja valdžia, susirūpinusi mažėjančiu gimstamumu, įveda puritonišką santvarką ir ima taikyti represines priemones visuomenei valdyti.

Tarnaitė, pasakojanti istoriją, viena tų moterų, kurios neteko bet kokios laisvės: gyventi, mylėti, mokytis, skaityti, galų gale, net elgtis su savo kūnų taip, kaip nori. Ji apgyvendinama režimui lojalaus vado ir jo nevaisingos žmonos namuose, o vienintelis tarnystės tikslas – pagimdyti sveiką vaiką.

Margaret Atwood pamažu kelia įtampą ir pasakoja neįprastą istoriją. Tarnaitės užrašai nėra nuoseklūs, juose – prarasto gyvenimo atgarsiai, prisiminimai, abejonės, baimės. Ne visada ir pati moteris yra tikra savo jausmais bei atmintimi. „Tarnaitės pasakojimas“ – kandi satyra, ir rimtas įspėjimas. Perskaičius knygą lieka nemažai klausimų apie pačia Gileado Respubliką. Daug atsakymų rasite tęsinyje „Liudijimai“.

Čia siužetas vystomas penkiolika metų vėliau nei pirmoje knygoje. Gileado respublika vis dar gyvuoja, o istoriją pasakoja trys skirtingos moterys. Viena jų – „Tarnaitės pasakojimuose“ sutikta teta Lidija, kuri gerokai praskleis režimo paslapties šydą. Dar viena veikėja – Gileade augusi mergina, ruošiama ištekėti už Vado. Trečiasis balsas priklauso laisvoje Kanadoje augančiai paauglei, kuri apie Gileadą žino tik iš žiniasklaidos.

Pamažu „Liudijimai“ išsklaido „Tarnaitės pasakojime“ sukurtą įtampą ir sudeda visus taškus ant i. Vertinga šios distopijos analizė publikuota svetainėje „Literatūra ir menas“, būtinai paskaitykite, jei to dar nepadarėte.

 

Margaret Atwood kūrinių ekranizacijos

Geriausi Atwood kūriniai pasiekė ir ekranus. 1981-ais metais pagal knygą „Sugrįžimas“ buvo pastatytas to paties pavadinimo filmas. Didelio dėmesio jis, deja, nesulaukė.

2017-tais Kanados CBC Televizija sukūrė mini serialą pagal romaną „Greis“. 2003-iais metais kompanija „Shaftesbury Films“ pastatė mini serialą „The Atwood Stories“, paremtą šešiomis trumpomis rašytojos istorijomis.

M. Atwood rašė ir vaikams, jos repertuare net septynios knygos mažiesiems skaitytojams. Knyga „Wandering Wenda and Widow Wallop’s Wunderground Washery“ 2011-tais metais adaptuota animuotam vaikų serialui, kuris seka mažosios Vendos ir jos draugų nuotykius.

2016-tais metais HBO planavo kurti serialą pagal „MaddAddam“ trilogiją (ją pradeda lietuviškai išleista knyga „Oriksė ir Griežlys“), tačiau planų atsisakė. Visgi vėliau buvo teigiama, kad teises nupirko kita kompanija ir vis dar yra vilčių ekranuose sulaukti ir šios distopinės istorijos.

„Tarnaitės pasakojimas“, ko gero, geriausiai žinomas dėl 2017-tais metais pradėto serialo, kuris atgaivino kūrinio populiarumą. Tačiau pirmą kartą istorija buvo ekranizuota 1990-ais metais. Filmą režisavo Volker Schlöndorff, tarnaitę vaidino Natasha Richardson.

Na, o minėtas serialas sulaukė stulbinančio pasisekimo. 2017-tais metais jis triumfavo „Emmy“ apdovanojimuose.

Jei Margaret Atwood įėjo į istorija, kaip antroji moteris du kartus laimėjusi „Man Booker“ prizą, tai pagal jos kūrybą sukurtas serialas „Tarnaitės pasakojimas“ taip pat pasižymėjo tuo, kad iki tol pagrindinio „Emmy“ apdovanojimo dar nebuvo laimėjęs joks internetinės televizijos serialas. Jis nurungė tokias serialų garsenybes kaip „The Crown“, „House of Cards“, „Stranger Things“ ir kitus.

 

Margaret Atwood vardas visada žada, kad rankose atsidūrusi knyga bus vertinga, sukels minčių bangą, kvies diskutuoti nepatogiomis temomis. Todėl siūlau nelaukti, skaityti ir gal net spustelėti leidyklas, kad savo lentynose norime ir kitų rašytojos kūrinių!