Aš nuoširdžiai esu šios rašytojos gerbėja. Jau senokai esu perskaičiusi visas šios autorės knygas. Ir man jos daugiau ar mažiau patiko. O kadangi netrukus lietuvių kalba pasirodys naujausias rašytojos grafinis romanas „Tarp pilkų debesų“, noriu šiek tiek jums papasakoti apie šią autorę ir jos knygas. Tad pamėginsiu sureitinguoti ir papasakoti, kas man iš autorės kūrinių patiko labiausiai, o kas nelabai tiko mano akiai ir skoniui, bet galbūt pasirodys verta dėmesio jums.
Apie autorę
Rūta Šepetys yra tarptautinį pripažinimą pelniusi, The New York Times bestselerių, istorinės fantastikos autorė. Jos knygos išleistos daugiau nei šešiasdešimtyje pasaulio šalių ir išverstos į daugiau nei keturiasdešimt kalbų. R. Šepetys laikoma „crossover“ romaniste, nes jos knygas skaito paaugliai, studentai bei suaugusieji visame pasaulyje.
Rūta garsėja tuo, kad suteikė balsą nepakankamai išgirstai pasaulio istorijai ir tiems, kurie ją patyrė. Jos knygos laimėjo arba buvo nuominuotos ir įtrauktos į daugiau kaip keturiasdešimt knygų prizų sąrašą. Jos įtrauktos į įvairius, daugiau nei trisdešimties valstybių skaitymo sąrašus. Pagal jos knygą „Tarp pilkų debesų“ buvo sukurtas nuostabus filmas tokiu pačiu pavadinimu.
Autorės ryšys su Lietuva
Rūta Šepetys gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose, Mičigane, lietuvio ir amerikietės šeimoje. Rūta – Lietuvos pabėgėlio vaikas. Jos tėvas Lietuvą paliko 1940 m., tada devynerius metus praleido Vokietijos pabėgėlių stovyklose ir 1949 m. atvyko į JAV, kur susituokė ir susilaukė vaikų.
R. Šepetys buvo šeimos pagrandukė, jauniausia iš trijų vaikų. Autorė užaugo menininkų, skaitytojų ir muzikos mylėtojų šeimoje. Todėl nenuostabu, kad jos gyvenimas ir karjera pasisuko meno linkme. Ji pati Lietuvoje, savo tėvo gimtinėje, pirmąkart lankėsi 2005 metais.
Rūtos Šepetys išsilavinimas
Rūta Šepetys baigė Hilsdalo koledžą (Hillsdale College), kur studijavo operą bei tarptautinius finansus. Vėliau mokslus tęsė Prancūzijoje, kur įgijo magistro laipsnį. Baigusi mokslus R. Šepetys grįžo į Jungtines Amerikos Valstijas ir trylika metų dirbo Los Andžele, muzikos verslo srityje. Įkūrė ir išplėtojo savo verslą. Jos muzikos kompanija atstovavo daugeliui garsių JAV muzikantų, dainininkų ir grupių.
Tačiau nuolatinis skubėjimas, didžiulis darbų tempas bei stresas labai vargino. Todėl, panorusi šiek tiek ramesnio gyvenimo, kūrėja persikėlė gyventi į Tenesio valstiją. Dabar Rūta gyvena Nešvilyje su vyru Michaelu, netoli savo tėvų ir vyresniojo brolio.
Rūtos Šepetys sėkmė ir pripažinimas
Rūta Šepetys visame pasaulyje išgarsėjo istoriniu romanu „Tarp pilkų debesų“ (angl. Between Shades of Gray). Tai knyga apie Lietuvos žmonių tremtį į Sibirą Antrojo Pasaulinio karo metais. Visi knygos veikėjai išgalvoti, tačiau sąlygos, kuriose jiems teko išgyventi – tikros. Istorija sukurta remiantis tremtinių pasakojimais, prisiminimais, laiškais ir išgyvenimais. Knyga skirta vaikams ir paaugliams, tačiau, mano nuomone, ji tinkama skaityti visų amžiaus grupių žmonėms.
Romanas pateko į The New York Times bestselerių sąrašą. Autorė pristatyti savo knygą buvo pakviesta į NATO, Europos Parlamentą, JAV Kapitolijų, Kongreso biblioteką ir ambasadas visame pasaulyje. Už indėlį į švietimą ir atminties išsaugojimą Rūta buvo apdovanota Lietuvos Respublikos Prezidento Ordino Riterio kryžiumi ir neseniai pagerbta pašto ženklu su jos atvaizdu.
Sužinojome šiek tiek detalių apie autorę ir jos gyvenimą, o dabar pasidairykime po jos sukurtas knygas:
Tai buvo mano pirmoji pažintis su autorės kūryba ir meilė iš pirmo žvilgsnio. Kodėl taip sakau? Nes pirmiausia pamačiau kūrinio ekranizaciją ir tik tada perskaičiau knygą. Būtent šis istorinis romanas išgarsino autorę visame pasaulyje. Išgarsino ne tik R. Šepetys, bet ir išplėtė žmonių žinias apie skaudžius įvykius, kurie paženklino Lietuvos istoriją. Tai kūrinys apie lietuvių tremtį į Sibirą Antrojo Pasaulinio karo metais.
Kūrinio centre – vienos šeimos istorija. Pagrindinė knygos veikėja paauglė Lina. Ji planuoja studijuoti menus ir svajoja apie pirmus pasimatymus. Atrodo, visas gyvenimas dar prieš akis. Tačiau likimas kartais iškrečia siaubingą pokštą. Sovietų policija suima šeimą.
Linos tėvą išsiunčia į kalėjimą, o mergaitė su mama ir broliu gyvuliniais vagonais ištremiami į Sibirą. Mergaitė iš visų jėgų kovoja už būvį. Ji nepraranda vilties ir fiksuoja visus išgyvenimus savo nuostabiuose piešiniuose. Toli nuo savo gimtosios šalies Lina susipažįsta ir su bendraamžiu Andriumi, o pirmoji meilė padeda išgyventi badą, šaltį ir netektis.
Romane „Tarp pilkų debesų“ aprašyta daug žiaurių ir emocingų scenų, papasakota tremtinių buitis, kova už kiekvieną kąsnį ar šiltesnį rūbą, tarpusavio santykiai, sovietų žiaurumas ir kraupios sąlygos, kuriomis teko gyventi. Būtent šie smulkmeniški aprašymai mane ir sužavėjo. Man patiko, kad R. Šepetys atliko tyrimą, rėmėsi tikrais tremtinių pasakojimais. Jaudinanti, skausminga, graudinanti istorija, pilna istorinės neteisybės ir kraujuojančių tremtinių skaudulių. Pažadu, šis kūrinys patiks jautriems skaitytojams.
Džiaugiuosi, kad tai buvo ne pati pirma skaityta autorės knyga, nes vargu ar būčiau jai davusi antrąjį šansą. Nors knyga atrodo daug žadanti, man buvo šiek tiek nuobodu. Knygos veiksmas vyksta 1950-aisiais Naujajame Orleane, kur klesti nusikalstamumas, o vakarus skaidrina laisvo elgesio moterys.
17-metė Džozė Moren, viešnamio prostitutės dukra, stengiasi visiems įrodyti, kad ji ne tokia, kaip jos motina. Ji sunkiai dirba, svajoja apie mokslus ir pabėgimą iš miesto. Tačiau paslaptinga mirtis Prancūzų kvartale sujaukia jos planus ir Džozei tenka rinktis tarp mamos ir vienintelio išties besirūpinančio ja žmogaus.
Knyga manęs nesužavėjo. Aš jaučiausi atitolusi nuo šešiadešimtųjų JAV kultūros. Man ji pasirodė svetima, iki galo nesuprasta ir neišpildyta. Nors pati istorija įdomi ir ne banali, tačiau blankoka. Pagrindiniai herojai neįsimintini. Vienintelis išties žavus dalykas šioje knygoje man pasirodė tai, kad mergina dirba knygyne.
Mylimiausia autorės knyga. Puslapiai tiesiog tirpte sutirpo. Perskaičiau vienu prisėdimu, negalėdama atsitraukti nuo šio kūrinio. Tai ypatinga istorija apie 1945-aisiais Baltijos jūroje paskandintą vokiečių karių, pabėgėlius gabenusį laivą „Wilhelm Gustloff“ bei keturis jaunus žmones, keliavusius šiuo laivu.
Sovietų kariuomenei puolant, o vokiečių pajėgoms chaotiškai traukiantis į Vokietiją, kartu su jais bėga ir Baltijos šalių, Rytprūsių gyventojai. Pabėgėliai, praradę savo artimuosius, šeimos narius, namus… Lietuvė Joana, lenkė Emilija, Florianas iš Rytų Prūsijos ir vokietis jūreivis Alfredas. Keturios paslaptys, keturios istorijos ir keturi skirtingi likimai, sujungti tragiškų aplinkybių. Ir dar dingęs gintaro kambarys!
Man labai patiko pasakojimo perspektyva keturių skirtingų žmonių akimis. Taip buvo galima pajusti istorijos tėkmę tiek iš agresorių, tiek iš karo vargų nukamuotų žmonių. Nors, kaip žinote, kare laimėtojų nebūna. Be to, ši istorija be galo jautri, emocionali, jaudinanti. Tikrai ne viena ašara nuriedėjo skaitant šią knygą. Siautė emocijų audra.
Naujausias autorės kūrinys. Šis, kaip ir „Druska jūrai”, pasakojamas iš kelių žmonių perspektyvos, bet to, dar ir keliose laiko plotmėse. Pradžioje buvo kiek klaidu, bet greitai įsijaučiau į veiksmą ir ispaniškas aistras.
Knygoje pasakojama apie praeito amžiaus vidurio Ispaniją, diktatoriaus Francisko Franko valdymo metais. Šalis pamažu atsigauna, į ją vėl plūsta turistai. Tačiau vietiniai žmonės linkę laikytis santūriai ir gerai apgalvoti, ką kalba, ypač apie politiką.
18-metis Danielius – turtingo naftos magnato sūnus, kuris su tėvais atvyksta į Madridą, iš kurio kilusi jo motina. Jaunas vaikinas mėgsta fotografuoti. Jis iš karto patraukia viešbučio darbuotojos Anos dėmesį. Ji ispanė, besitikinti ištraukti savo šeimą iš skurdo. Bendraudami jaunuoliai susidraugauja ir įsimyli, bet Danielius pamažu suvokia, kad turistams rodomas šalies portretas toli gražu neatspindi tikrojo šalies veido.
Kas mane labiausiai sužavėjo, kad tai ne išgalvota istorija, o tikrais įvykiais grįstas romanas. Jis papildomas dokumentiniais intarpais: ištraukomis iš spaudos, istorinėmis nuotraukomis bei autentiškomis žinomų to meto žmonių citatomis. Visa tai knygoje sukuria labai tikrovišką atmosferą ir leidžia su pagrindiniais herojais koja kojon žengti jų gyvenimo vingiais.
Tad štai tokie tie mano ispūdžiai apie Amerikos – Lietuvos autorės Rūtos Šepetys kūrybą. Perskaičiau ir pamėginau rašytojos knygas sureitinguota nuo labiausiai man patikusios.
Labiausiai man patikusios knygos eilės tvarka:
- „Druska jūrai”
- „Kuždesių fontanas”
- „Tarp pilkų debesų”
- „Nelengvu keliu”
Kokia eilės tvarka Jūs sureitinguotumėte autorės kūrinius? Kuris paliko Jums didžiausią įspūdį?
Nuoširdžiai rekomenduoju susipažinti su šios žavingos moters kūryba, eji dar to nepadarėte. Rūtos Šepetys knygas rekomenduoju visiems, kas esate pasiilgę jausmų ir širdies suvirpinimo bei norite išgirsti karo nuvargintų žmonių balsą ir suprasti jų likimus.
Palikite komentarą