Jeigu pasiilgote sukrečiančios istorijos ir meistriško, subtilaus pasakojimo stiliaus, derėtų atkreipti dėmesį į dažnai su Čarlzu Dikensu ar Džeine Ostin lyginamos britų rašytojos Jane Gardam kūrybą. Neseniai lietuvių kalba pasirodžiusiame romane „Vyras be trūkumų“ autorė puikiai suderina lengvą stilių ir gelmę, o BBC šį romaną įtraukė į visų laikų geriausių britų romanų šimtuką.
Tiesa, kritikai stebisi, kaip ši subtili rašytoja išlieka „slapto klubo nare“: ji – svarbiausiomis literatūros premijomis apdovanota, bet menkai žinoma literatūros meistrė. Tad pateikiame 5 priežastis, kodėl verta praturtinti literatūros akiratį ir atrasti šią rašytoją.
1. Praplėsite pasaulio istorijos žinias
J.Gardam vieno žmogaus gyvenimo portretu romane „Vyras be trūkumų“ išskleidžia visą monumentalų XX amžių. Rašytoja vaizdingai, su visais niuansais tapo didingos eros, o kartu ir ištisos kartos, kuri įkūnijo šią erą, pabaigą.
1928 m., kai Jane Gardam gimė, Jungtinė Karalystė užėmė trečdalį Žemės rutulio ir buvo vadinama didžiausia imperija per žmonijos istoriją. Rašytoja pasakoja, kad jos vaikystėje situacija sparčiai keitėsi: „kai buvau maža, imperija pamažu ėmė pleišėti ir irti. Buvo sunku patikėti tuo, kas vyksta, ypač mums, vaikams. Juk mums buvo kalama į galvą, kad gyvename karalystėje, kurioje saulė niekad nesileidžia.“
Romane rašytoja atskleidžia mums menkai pažįstamą, skaudžią Radžo našlaičių istoriją. Radžo našlaičiais buvo vadinami vaikai, kurių tėvai tarnavo Britų imperijai Rytuose, juos, gimusius Britanijos kolonijose, tėvai dar visai mažus išsiųsdavo mokytis į Didžiąją Britaniją. Ten vaikai dažnai augdavo svetimose šeimose ar internatuose, tad daugelis jų prarasdavo ryšį su tikrąja šeima, jausdavosi svetimi ir vieniši.
Autorė subtiliai žvelgia į gyvenimo išbandymus, kuriems žmogų pasmerkia istorinės ir asmeninės aplinkybės, nagrinėja strategijas, kurių žmonės griebiasi, mėgindami susidoroti su tais išbandymais.
2. Romanas paremtas tikromis rašytojos šeimos patirtimis
Literatūra padeda suprasti mus supantį pasaulį ir išlikti jame. Šią banalią tiesą liudija tai, kad visame pasaulyje skaitytojai vis labiau gręžiasi į tikrais faktais paremtą literatūrą. Nors ir ne tiesiogiai, tačiau J.Gardam romane „Vyras be trūkumų“ skaudų istorijos puslapį atveria remdamasi savo aplinka.
Akivaizdu, kad kurdama pagrindinį romano veikėją Serą Edvardą Federsą-Filtą, rašytoja rėmėsi savo vyro patirtimi ir istorijomis. Kaip ir senasis Filtas, J.Gardam sutuoktinis Davidas Gardamas buvo Radžo našlaitis. Kaip ir pagrindinis romano veikėjas, J.Gardam vyras taip pat buvo advokatas ir daug laiko praleido Singapūre, Honkonge bei Malaizijoje.
O ir pagrindinio veikėjo pravardė Filtas turi priešistorę. „Mano vyras vieną dieną grįžo iš teismo juokdamasis iš žmogėno, panorusio sužinoti, ar turi šansų tapti Aukščiausiojo Teismo teisėju. Jam buvo atsakyta, kad ne, bet jis tik atšovė – na, nieko tokio, tuomet tapsiu teisėju Honkonge. Ar tik nebūsite Filtas? – paklausė kažkas, – „Nepavyko Londone – bandyk Honkonge“, – pasakoja J.Gardam. Tai senas angliškas anekdotas, nes pravardė Filtas (Filth) yra šio angliško posakio (Failed in London Try Hong Kong) trumpinys. Taigi kaip geras britų romanas be subtilaus ir aštraus humoro?
3. Knyga dovanos tą ypatingą, iš vaikystės pažįstamą jausmą, kurio greičiausiai iki šiol ilgitės
Taip yra su visomis J.Gardam knygomis. Jos romanai suteikia galimybę pasprukti nuo kasdienybės, pamiršti visus rūpesčius ir darbus, atidėti visus planus. Tokią progą suteikia tik tikra literatūra – hipnotizuojanti, stilinga, žmogiška, grakščiai parašyta.
J.Gardam stilius primena maloniai vėsų, švelniai purslojantį mineralinį vandenį – tokia aiški ir gaivi jos kalba. Žmonės gimsta ir miršta, juos ištinka nelaimės ir ligos, karai kyla ir baigiasi, keičiasi viso žemyno geografija, bet per visą pasakojimo audinį aiškiai šviečia J.Gardam stilius, kone čechoviškas lengvumas. Jai be vargo pavyksta skaitytoją įtikinti, kad viskas, kas aprašyta knygos puslapiuose, yra tiesa, kad viskas taip ir buvo. Imi ir patiki, kad kiekvienas jos personažas – gyvas žmogus.
Jei manytume, kad J.Gardam savo knygomis nori perduoti kokią nors žinią, tai ji tokia: žmogaus gyvenime svarbiausia – draugystė ir empatija, bendruomeniškumas, padorumas ir dvasinė pilnatvė. Anokia čia naujiena, ar ne? Bet ji tai perteikia taip jaudinamai ir meistriškai. J. Gardam žvilgsnis į gyvenimą yra negailestingas ir kartu kupinas meilės. Nedaug rašytojų geba taip neprilygstamai pasakoti apie žmonių nesaugumo jausmą, saviapgaulę, klaidas ir aklumą praėjusio amžiaus pervartų fone. Žmonių, kurie pergyveno vieną ar du pasaulinius karus, visų egzistavusių santvarkų žlugimą ir, nepaisant visko, mylėjo, kopė karjeros laiptais, kūrė šeimas ir bendruomeninius ryšius.
4. Nebijokite skaityti apie senatvę
„Vyras be trūkumų“ ne šiaip romanas apie senatvę, o veikiau apie tam tikrą gyvenimo etapą, kai žmogus suvokia, kad jo gyvenime jau įvyko daugiau nei kad laukia ateityje. Tai savotiška meditacija apie meilę, mirtį ir kaip tai mus veikia. Kai miršta senojo advokato žmona Betė, nepaisydamas tarnaitės ir sodininko įspėjimų, jis leidžiasi į kelionę per Angliją savo paauglystės ir jaunystės pėdsakais.
Iš pradžių Federsas nepripažįsta, kad jį gena ne tik sielvartas ir miglota nuojauta, kad turi nebedaug laiko, bet ir siaubingi kelių dešimtmečių prisiminimai, apie kuriuos jis niekada negalėjo kalbėti. Taip skaitytojas suvokia, kad Filtas (filth – angl. purvas) – daugiau nei šmaikšti pravardė, Edis Federsas išties ilgai turėjo jaustis purvinas.
5. Įsitikinsite, kad niekada nevėlu įgyvendinti savo siekius
Kur mes buvome anksčiau? Taip rašė Vokietijos žiniasklaida, kai „Vyras be trūkumų“ pasirodė vokiečių kalba. Literatūros ekspertai gūžčiojo pečiais, kodėl taip meistriškai rašanti autorė iš tiesų menkai žinoma.
Aplinkybės susidėliojo taip, kad santūri ir mieliau prie tekstų nei viešumoje laiką leidžianti J.Gardam rašyti pradėjo gana vėlai. Ir jos gyvenimas – puikus pavyzdys, kad niekada nevėlu imtis to, apie ką svajoji. Nors J.Gardam įvairias istorijas rašė dar vaikystėje, studijų metais susipažinusi su būsimu vyru anksti susituokė ir atsidėjo vaikų auginimui.
„Rašymo galėjau imtis tik tada, kai mano jauniausias sūnus ėmė lankyti mokyklą. Rašyti pradėjau jau pačią pirmą jo mokslų dieną ir nebesustojau. Jei ne rašymas, turbūt būčiau ėmusi nuobodžiauti arba sukti į kairę, o gal ir tai, ir tai… Ir turbūt būčiau užkamavusi vaikus savo perdėtu rūpestingumu ir globėjiškumu“, – pasakoja J.Gardam.
Iš pradžių J.Gardam rašė knygas vaikams, jos pirmoji knyga suaugusiesiems išėjo tik 1974 m. Tai buvo novelių rinkinys apie Jamaiką. Nors J.Gardam būdingos sudėtingos temos ir istorinius procesus atspindintys pasakojimai, jos proza nuo pat pradžių buvo išskirtinai moderni. Jos kūriniai – kaip origamiai, kuriuose kiekviena briauna, kiekvienas kamputis dailiai sugula į reikiamą vietą, tačiau skaitytojas nė nenumano, kas iš viso to išeis. Iki pat pabaigos, kol prieš akis stoja preciziškas ir egzotiškas meno kūrinys.
Jane Gardam. Vyras be trūkumų. Iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė-Steiblienė. Viršelio dailininkė Ilona Kukenytė. Tyto alba, 2019.
Palikite komentarą