Lavisa Spell: Magija man yra natūrali kasdienybės dalis

Lavisa Spell yra keturių knygų autorė, savo kūriniuose nevengianti magijos prieskonio ir kviečianti skaitytojus atrasti meilės (jausmų) romanų skaitymo naudą. Knygų mugėje autorė pristatė naujausią savo romaną „Tapk ragana (jei nori)“.

Savo knygas pasirašote slapyvardžiu. Kokia Lavisa Spell atsiradimo istorija? Ar slapyvardis yra būdas kurti paslapties aurą, o gal priemonė didesnei kūrybos laisvei?

Kai leidykla patvirtino, kad ketina išleisti pirmąją mano knygą „Būti (su) ragana“, atėjo metas apsispręsti dėl to, kaip pasirašysiu savo knygas. Tuo metu dar dirbau mokytoja ir maniau, kad rašymas bus tik malonus laisvalaikio užsiėmimas. Kūryba buvo lyg visiškai kitas, jaudinantis gyvenimas, norėjosi atskirti ją nuo kasdienės rutinos. Lavisa Spell – tai užkoduota frazė „love is a spell“ (meilė yra kerai). Toks slapyvardis man pasirodė tobulai tinkantis pasirašyti meilės romanus su fantastikos prieskoniu, jis yra kartu ir mano gyvenimo moto – esu įsitikinusi, kad meilė plačiąja prasme yra tie kerai, kurie bet kurią veiklą padaro prasminga.

Bendraujant su skaitytojais paslapties auros neliko – man patinka rengti knygų pristatymus, bendrauti atvirai ir be kaukių. Tačiau tiesa ir tai, kad naudojantis slapyvardžiu lengviau rašyti – Lavisa Spell gali rašyti atvirai, keistai, neįprastai, nupiešti erotines scenas, vaizduoti raganų ar demonų pasaulį, tai yra, atsikratyti rėmų ir suvaržymų, kuriuos galbūt turi Auksė Šiugždinienė.  

Dvi iš trijų Jūsų knygų susijusios su magija. Kodėl ji jums svarbi ir kaip atsirado Jūsų gyvenime? 

Esu iš tų žmonių, kurie tiki, kad visas mūsų gyvenimas yra stebuklas. Magija man yra natūrali kasdienybės dalis. Aš smalsi, domiuosi amžinaisiais klausimais: „Kas mes?“, „Kokios yra mūsų galimybės?“ „Kas nutinka po mirties?“ „Kokia mūsų gyvenimo prasmė?“, todėl skaitau daug knygų saviugdos temomis, klausau paskaitų, seminarų, stebiu žmones ir aplinką. Beieškant atsakymų pasirodė, jog tai, ką mes laikome realybe, gali būti tiesiog visuomenės bendrai priimtas susitarimas ar kito žmogaus mintis, kuria mes patikėjome. O tai, ką laikome neįmanomu stebuklu, yra visiškai realus dalykas, tiesiog mes dar nesuprantame, kaip jis veikia. Todėl reikia palikti atvirą protą ir širdį įvairioms galimybėms.

Magija rašant man padeda laisviau išreikšti kai kuriuos dalykus, kuriuos noriu perteikti savo knygose, parodyti kiek kitokį žvilgsnį į pasaulį ar į savo vidų. Skaitant apie stebuklus ar fantastiką nuimamas racionalaus proto vertinimas, atsipalaiduojama ir lengviau priimamos neįprastos idėjos. Ir šiuos „magiškus“ dalykus mano romanuose skaitytojai vertina labai įvairiai – vieniems tai vertina kaip meilės istoriją paįvairinantis į prieskonisį, kiti sako, kad fantastika gali būti skirta tik paaugliams. Dar kiti mano, kad ten nėra fantastikos, tai tik giliau suvokta realybė.

Kaip įsivaizduojate savo knygų skaitytoją? Kokia svarbiausią žinutę norėtumėte jam ar jai perduoti savo kūriniais? 

Visada atvirai sakau, kad mano knygos yra pirmiausiai skirtos moterims, nors jas skaito ir vyrai. Svarbiausia žinutė užkoduota „Tapk ragana (jei nori)“ knygos pavadinime. Tapti ragana – tai suprasti, kad pati esi atsakinga už savo gyvenimą, santykius ir sveikatą. Suprasti, kad esi tokia galinga, stipri ir magiška, kad kuri pokyčius kiekviena savo mintimi, kiekvienu žodžiu ir pasirinkimu. Pradedančioji „ragana“ įvertina savo gyvenimą su mintimi „Na, ir ko gi aš čia prisikūriau?“, tada suvokia, kokiais būdais ji pritraukia į savo aplinką būtent tokius žmones ir situacijas ir tada, jei vaizdas jos netenkina, pagalvoja, kaip galėtų sąmoningai pritraukti tuos dalykus, kurių jai iš tiesų norisi. Juk ragana yra toji, kuri regi. Regi daugiau, aiškiau ir giliau, nei kiti.

Rašytojai dažnai patys būna aistringi skaitytojai. Koks jūsų santykis su knygomis? Galbūt galėtumėte įvardinti mylimiausius autorius ar įsimintiniausius kūrinius? 

Netikiu, kad nemėgstantis skaityti žmogus gali norėti rašyti knygas. Tikrai nesu išimtis, aš tiesiog ryju knygas nuo pat pirmoje klasėje perskaitytos „Merės Popins“. Labai mėgau istorinius romanus, jie padėdavo man mokytis istorijos smagiuoju būdu. Vienu metu buvau didelė Stephen King gerbėja. Tačiau kuo toliau, tuo labiau vertinu laimingas pabaigas, šmaikščius dialogus, humoro jausmą. Jeigu siaubo romanai priversdavo naktį pašokti iš košmariško sapno, tai laimingos pabaigos suformavo mano optimistinį požiūrį į sunkias gyvenimo situacijas. Manau, kad tai tikrai vertinga savybė, todėl man patinka skaityti meilės romanus – nuo Charlotte Bronte ar Jane Austen romanų iki Nora Roberts, Sarah Jio, Deborah Harkness, Susan Elizabeth Phillips ir daugelio kitų talentingų autorių kūrybos.

Galbūt jau rašote ar planuojate naują knygą? Apie ką ji būtų? 

Nemanau, kad jau išsėmiau bedugnį magijos katilą, todėl kita knyga taip pat bus apie raganas. Ambicingai svajoju parašyti visą „raganišką“ knygų seriją, nors mane žavi ir šiuolaikiškos meilės istorijos. Manau, kad meilės romanų skaitymas suteikia daug naudos jų gerbėjoms – ne tik atpalaiduoja, leidžia užsimiršti ir pakelia nuotaiką, bet ir padeda patikėti, kad kiekviena moteris – liekna ar apvalesnė, karjeristė ar išsiskyrusi ir kelis vaikus auginanti, romantikė ar rimta moksliukė – kiekviena jų yra verta meilės ir lygiavertės partnerystės.