Kuo jaunimą žavi autoritarinės ideologijos? Atsakymas slypi T. Strasserio knygoje „Banga”

Istorijos ir etikos mokytojai tiek Lietuvoje, tiek kitose Vakarų šalyse pastebi, kad jaunimą, paauglius ir vaikus, šiandien vis dar žavi Hitlerio ir Mussolinio asmenybės, romėniškas pasisveikinimas, nacizmo ir fašizmo simboliai, šūkiai ir ideologija. Kodėl taip yra? Vilniaus Taikos progimnazijos istorijos mokytojas Algis Bitautas, nominuotas geriausio mokytojo apdovanojimui, sako nerandąs atsakymo, kodėl vaikus „veža“ Hitleris ir svastikos.

Rasti atsakymą galbūt padės jaunajai kartai skirtas, tikrais įvykiais paremtas amerikiečių autoriaus Toddo Strasserio romanas „Banga“. Knyga daugybę metų nepraranda populiarumo Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir išsilaiko perkamiausių knygų šimtuke. Vokietijoje ji įtraukta į mokyklų papildomo ugdymo programas.

„Bangoje“ įtaigiai aprašyta, kaip istorijos mokytojui subūrus disciplinuotą, fašistiniais principais paremtą bendruomenę ir tapus vadu, ji sparčiai išpopuliarėja, nes daugelis mokinių nori prisidėti prie ko nors didesnio, svarbesnio, galingesnio. Šiuo noru lengva manipuliuoti, nes jauni žmonės, ugdomi tėvų ir mokytojų autoritetu grįstoje aplinkoje, linkę nesipriešinti svetimai valiai, ypač jei ši jaunuoliams žada suteikti gyvenimo prasmę ir tikslą.

Etikos mokytojas Donatas Puslys, apžvelgęs romaną „LRT klasikos“ laidoje „Ryto allegro“, pabrėžia, kad knyga šiandien aktuali ir mokytojams kaip metodinė medžiaga, ir jaunimui, siekiančiam suprasti, kaip veikia minios psichologija.

„Strasserio knyga yra puiki priemonė mokykloje nagrinėti fašizmo iškilimą ne kaip kadaise egzistavusią ir šiandien jau įveiktą grėsmę, o kaip pavojų, kuris dėl pačios mūsų prigimties netobulumo gresia mums ir šiandien. Rituališkai pakartoti „niekada daugiau“ paprasta, žymiai sudėtingiau suprasti mechanizmą, sudarantį sąlygas pavergti mases, o kartu priimti savo pačių atsakomybę ir iš jos kylančias rizikas priešintis tironiškų judėjimų iškilimui“, – sako D. Puslys.

Romanas „Banga“ paremtas tikrais įvykiais, nutikusiais 1967 metais Palo Alto vidurinėje mokykloje, Kalifornijoje. Vyresniųjų klasių istorijos mokytojas Benas Rosas, kalbėdamas apie Antrojo pasaulinio karo laikus, neįstengia mokiniams paaiškinti, kodėl žmonės, net žinodami apie vykdomus nusikaltimus, nesipriešina autoritarinei valdžiai. Mokytojas pasiūlo eksperimentą – sukuria „Bangos“ judėjimą ir tampa jo vadu. Klasė noriai priima naujas taisykles: laikytis disciplinos, rodyti pagarbą, skanduoti šūkius ir, kas benutiktų, veikti išvien. Mokyklos laikraščio redaktorė Lorė vienintelė ima aiškiai suvokti, kad eksperimentą reikia baigti kol nevėlu. Tačiau jos – klasės lyderės – pozicijas jau užėmę kiti. Tvyro agresijos atmosfera, vaikščioti vienai tampa nesaugu. Mokykla virsta mažu autoritarinės visuomenės modeliu. Ar Benas Rosas sustos laiku?

Toddas Strasseris – amerikiečių autorius, rašo knygas jaunimui. Jo romanai yra pasirodę 22 kalbomis. Pirmą „Bangos“ leidimą 1981 m. jis pasirašė Mortono Rhue slapyvardžiu. Knyga ne kartą ekranizuota: 1981 m. (rež. Alexas Grasshoffas), 2008 m. (rež. Dennisas Ganselis). 2019 m. pasirodė „Bangos“ įkvėptas serialas „We Are the Wave“ (rež. Anca Miruna Lăzărescu, Markas Monheimas). T. Strasseris dalyvauja virtualiose diskusijose su moksleiviais – jos, anot autoriaus, skatina domėjimąsi literatūra. T. Strasseris įsitikinęs, kad daugelį šiuolaikinio pasaulio problemų spręsti padėtų išmanesnis, aukštesnio lygio ugdymas mokyklose.